• PERŠALIMAS

    SIMPTOMAI   • Čiaudulys, varvanti nosis, paburkusios gleivinės.   • Nestiprus gerklės ir ryklės skausmas, kai kada — nestiprus...

    skaityti
  • KIRMĖLĖS

    SIMPTOMAI   • Chroniškas viduriavimas, nepaaiškinami ūmūs alkio priepuoliai, svorio kritimas (juostinės kirmėlės).   • Įšangės...

    skaityti
  • KARŠČIAVIMAS

    SIMPTOMAI   • Aukštesnė nei +38° C kūno temperatūra.   • Prakaitavimas, paraudęs veidas.   • Sunkesniais atvejais krečia...

    skaityti
  • ORFARIN ORFARIN Vaistai →   Pagrindinis →  

    1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

    Orfarin 3 mg tabletės

    2. kokybinė ir kiekybinė sudėtis

    Tabletėje yra 3,0 mg varfarino natrio

    Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

    3. vaisto forma

    Tabletės

    Šviesiai melsvos (gali būti taškuotos), plokščios, nuožulnios, su vagele, nedengtos 7 mm skersmens tabletės, vienoje pusėje pažymėtos ORN 17.

    4. klinikinĖ informacija

    4.1 Terapinės indikacijos

    Giliųjų venų trombozės ir plaučių embolijos gydymui ir profilaktikai. Antrinei miokardo infarkto ir tromboembolinių komplikacijų (insulto ar sisteminės embolijos) po miokardo infarkto profilaktikai. Tromboembolinių komplikacijų profilaktikai pacientams, kuriems yra prieširdžių virpėjimas, širdies vožtuvų ar dirbtinių vožtuvų liga. Laikinosios išeminės atakos (LIA) ir insulto gydymui bei profilaktikai.

    4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

    Siektinos INR ribos vartojant geriamuosius antikoaguliantus: Tromboembolinių komplikacijų profilaktikai pacientams su dirbtiniais širdies vožtuvais: INR 2,5-3,5. Kitos indikacijos: INR 2,0-3,0.

    Suaugusiesiems: Normaliai sveriantiems pacientams, kurių savaiminis INR mažesnis kaip 1,2, skiriama po 10 mg varfarino 3 dienas iš eilės. Toliau dozuojama taip, kaip nurodyta lentelėje žemiau pagal INR rodmenį, nustatytą ketvirtąją dieną.

    Ambulatoriškai gydomiems pacientams ir tiems, kuriems yra įgimtas baltymo C ar baltymo S trūkumas (žr. 4.4 skyrių “Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės” ir 4.8 skyrių “Nepageidaujami reiškiniai”), rekomenduojama pradinė varfarino (*) dozė yra 5 mg 3 dienas iš eilės. Toliau dozuojama taip, kaip nurodyta lentelėje žemiau pagal INR rodmenį, nustatytą ketvirtąją dieną.

    Senyviems, smulkiems žmonėms, kurių savaiminis INR yra didesnis kaip 1,2, taip pat tiems, kurie serga kai kuriomis ligomis (žr. 4.4 skyrių “Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės”) ar vartoja vaistus (žr. 4.5 skyrių “ Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika ”), veikiančius antikoaguliantų efektyvumą, rekomenduojama pradinė varfarino (*) dozė yra 5 mg 2 dienas iš eilės. Toliau dozuojama taip, kaip nurodyta lentelėje žemiau pagal INR rodmenį, nustatytą ketvirtąją dieną.

    Diena INR Varfarino dozė, mg per parą 1-oji - 10 (5*) 2-oji - 10 (5*) 3-ioji <2,0 2,0-2,4 2,5-2,9 3,0-3,4 >4,0 10 (5*) 5 3 2,5 Vieną dieną vaisto nevartoti 4-6-oji <1,4 1,4-1,9 2,0-2,4 2,5-2,9 3,0-3,9 4,0-4,5

    >4,5 10 7,5 5 4,5 3 Vieną dieną vaisto nevartoti, paskui po 1,5 2 dienas vaisto nevartoti, paskui po 1,5 7-oji

    1,1-1,4 1,5-1,9 2,0-3,0 3,1-4,0 >4,5 Varfarino savaitės dozė Didinti 20% Didinti 10% Dozės nekeisti Mažinti 10% Vaisto nevartoti, kol INR<4,5, paskui vartoti 20% mažesnę dozę

    INR reikia nustatyti kasdien, kol bus pasiektas pastovus reikiamas rodmuo, paprastai 5-6 dienas nuo gydymo pradžios. Paskui INR galima tirti kas savaitę, toliau intervalą ilginti iki 4 sav. Pacientams, kuriems INR rodmuo labai svyruoja, kurie serga kepenų liga ar liga, veikiančia vitamino K absorbciją, jį reikia tirti dažniau kaip kas 4 savaites. Pradėjus vartoti naują vaistą ar nustojus vartoti senąjį, reikia dažniau nustatyti INR. Kai gydoma ilgai, varfarino savaitės dozė koreguojama taip, kaip nurodyta aukščiau. Jei dozę reikia koreguoti, INR reikia nustatyti praėjus 1-2 savaitėms po dozės keitimo, paskui vėl kas 4 savaites.

    Vaikams: Vaikus pradeda gydyti antikoaguliantais ir juos stebi pediatrai. Lentelėje nurodyta, kaip koreguoti dozes.

    I 1-oji diena Jei pradinis INR yra 1,0-1,3, pradinė dozė – 0,2 mg/kg per os II Pirmosios 2-4 dienos, jei INR: 1,1-1,3 1,4-1,9 2,0-3,0 3,1-3,5 >3,5 Veiksmai Kartoti pradinę dozę 50% pradinės dozės 50% pradinės dozės 25% pradinės dozės Vaisto nevartoti, kol INR bus <3,5, paskui vėl pradėti gerti 50% mažesnę dozę negu vartota anksčiau III Palaikymas, jei INR yra 1,1-1,4 1,5-1,9 2,0-3,0 3,1-3,5 >3,5 Veiksmai (savaitės dozė) Dozę didinti 20% Dozę didinti 10% Dozės nekeisti Dozę mažinti 10% Vaisto nevartoti, kol INR bus <3,5, paskui vėl pradėti gerti 20% mažesnę dozę negu vartota anksčiau

    Planinė chirurginė operacija Prieš operaciją, per operaciją ir po jos antikoaguliantais galima gydyti taip, kaip nurodyta žemiau (jei reikia greitai panaikinti geriamųjų antikoaguliantų poveikį, žr. 4.9 skyrių “Perdozavimas”).

    Nustatyti INR 1 savaitę prieš operaciją.

    Nustoti vartoti varfariną 1-5 dienas prieš operaciją. Jei pacientui yra didelė trombozės rizika, profilaktiškai po oda galima švirkšti mažos molekulinės masės hepariną.

    Varfarino pertraukos trukmė priklauso nuo INR. Varfariną nustoti vartoti: 5 dienas prieš operaciją, jei INR>4,0; 3 dienas prieš operaciją, jei INR = 3,0-4,0; 2 dienas prieš operaciją, jei INR = 2,0-3,0.

    Nustatyti INR vakare prieš operaciją ir išgerti ar sušvirkšti į veną 0,5-1 mg vitamino K1, jei INR >1,8.

    Įvertinti, ar operacijos dieną reikia nefrakcionuoto heparino infuzijos ar profilaktiškai mažos molekulinės masės heparino.

    5-7 dienas po chirurginės operacijos švirkšti mažos molekulinės masės hepariną po oda ir kartu atnaujinti varfarino vartojimą.

    Po mažos chirurginės intervencijos normalią palaikomąją varfarino dozę toliau vartoti operacijos dienos vakare, o po didelės chirurginės operacijos – tą dieną, kai pradedama maitinti enteriškai.

    4.3 Kontraindikacijos

    Nėštumas (žr. 4.6 skyrių „Nėštumo ir žindymo laikotarpis“). Polinkis kraujuoti (von Vilebrando liga, hemofilijos, trombocitopenija, sutrikusi trombocitų funkcija). Sunkus kepenų nepakankamumas ir kepenų cirozė. Negydoma ar nekontroliuojama hipertenzija. Neseniai buvęs intrakranijinis kraujavimas. Padidėjęs intrakranijinio kraujavimo pavojus, pvz., smegenų arterijų aneurizma. Polinkis griūti. Centrinės nervų sistemos ar akių chirurgija. Būklės, dėl kurių gali kraujuoti iš virškinimo trakto ar šlapimo takų, pvz., anksčiau buvęs kraujavimas iš virškinimo trakto, divertikuliozė ar piktybinis navikas. Infekcinis endokarditas (žr. 4.4. “Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės” ) ar skystis perikarde. Demencija, psichozės, alkoholizmas ir kitos būklės, kai ligonis gali nesilaikyti gydymo režimo, todėl nesaugu vartoti antikoaguliantus.

    4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

    Jei būtinas greitas antitrombozinis poveikis, reikia pradėti gydyti heparinu. Paskui toliau gydoma heparinu ir pradedama vartoti varfariną mažiausiai 5-7 dienas, kol bent 2 dienas bus reikiamas INR rodmuo (žr. 4.2 skyrių “Dozavimas ir vartojimo metodas”).

    Atsparumas varfarinui būna labai retai. Aprašyti tik pavieniai atvejai. Šiems pacientams gydomajam poveikiui pasiekti reikėjo 5-20 kartų didesnės varfarino dozės. Jei varfarinas veikia per silpnai, reikia atmesti kitas galimas šio reiškinio priežastis: gydymo režimo nesilaikymą, sąveiką su kitais vaistais ar maistu, taip pat laboratorijos klaidas.

    Kad kumarino nekrozės išvengtų (žr. 4.8 skyrių ”Nepageidaujamas poveikis”) pacientai, kuriems yra įgimtas antitrombozinių baltymų C ir S trūkumas, juos iš pradžių reikia gydyti heparinu. Kartu pradėto vartoti varfarino pradinė dozė neturi viršyti 5 mg. Heparinu reikia gydyti mažiausiai 5-7 dienas, kaip aprašyta aukščiau.

    Ypač atsargiai šiuo vaistu reikia gydyti senyvus žmones. Būtina įsitikinti, kad pacientas laikysis gydymo režimo ir tiksliai vykdys dozavimo nurodymus. Senyvų žmonių varfarino metabolizmas ir krešėjimo faktorių sintezė kepenyse yra sulėtėję. Todėl jiems varfarinas gali veikti per stipriai. Gydyti reikia pradėti atsargiai (žr. 4.2 skyrių “Dozavimas ir vartojimo metodas”). Būtina atkreipti dėmesį į kartu vartojamus vaistus, kad būtų išvengta pavojingos sąveikos (žr.4.5 skyrių “ Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika ”).

    Varfarino poveikį gali stiprinti hipertirozė, karščiavimas ir nekompensuotas širdies nepakankamumas. Kai yra hipotirozė, varfarino poveikis gali susilpnėti, o kai vidutinio sunkumo kepenų nepakankamumas – sustiprėti. Dėl inkstų nepakankamumo ir nefrozinio sindromo kraujyje daugėja laisvojo varfarino, todėl, kai kartu yra ir kitų ligų, varfarino poveikis gali sustiprėti arba susilpnėti. Tokiais atvejais būtina atidžiai stebėti paciento klinikinę būklę ir INR rodmenį.

    4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

    Varfarinas sąveikauja su daugeliu kitų vaistų. Kai kurie vaistai, pvz., cholestiraminas, gali veikti varfarino absorbciją ir enterohepatinę recirkuliaciją. Taip pat gali būti skatinamas (pvz., vaistų nuo epilepsijos ar nuo tuberkuliozės) ar slopinamas (pvz., amiodarono, metronidazolio) varfarino metabolizmas kepenyse. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į indukcijos ar inhibicijos pabaigą. Varfarinas gali būti išstumtas iš junginio su baltymais ir gali padidėti laisvoji jo frakcija, todėl pacientui, kuriam nėra kepenų nepakankamumo, gali pagreitėti varfarino metabolizmas ar išsiskyrimas ir susilpnėti jo poveikis. Vaistai, kurie veikia trombocitus ir kraujo krešėjimą (acetilsalicilo rūgštis, klopidogrelis, tiklopidinas, dipiridamolis ir dauguma nesteroidinių vaistų nuo uždegimo), gali sąlygoti farmakodinaminę sąveiką ir didinti pacientui sunkių kraujavimo komplikacijų riziką. Didelė penicilinų dozė panašiai veikia pirminę hemostazę. Anaboliniai steroidai, azapropazonas, eritromicinas ir kai kurie cefalosporinai tiesiogiai mažina nuo vitamino K priklausomą krešėjimo faktorių sintezę ir stiprina varfarino poveikį. Gausiai su maistu vartojamas vitaminas K slopina varfarino poveikį. Sutrikusi vitamino K absorbcija dėl, pvz., viduriavimo, gali skatinti varfarino poveikį. Pacientai, kurie su maistu gauna nepakankamai vitamino K, priklauso nuo vitamino K2, kurį gamina žarnyno bakterijos. Šiems pacientams dauguma antibiotikų gali sumažinti vitamino K2 sintezę ir stiprinti varfarino poveikį. Šio vaisto poveikį taip pat stiprina gausiai vartojamas alkoholis ir kartu esantis kepenų nepakankamumas. Tonizuojančiame vandenyje esantis chininas taip pat gali stiprinti varfarino poveikį.

    Jei varfariną vartojančiam pacientui reikia laikinai mažinti skausmą, rekomenduojama vartoti paracetamolį ar opiatus.

    Varfarinas gali stiprinti geriamųjų sulfonilšlapalo grupės vaistų nuo diabeto poveikį.

    Toliau nurodyti vaistai, kurie keičia varfarino poveikį.

    Poveikį stiprina: acetilsalicilo rūgštis, alopurinolis, amiodaronas, azapropazonas, azitromicinas, bezafibratas, karboksiuridinas, celekoksibas, klaritromicinas, chloralhidratas, cefamandolis, cefaleksinas, cefmenoksimas, cefmetazolis, cefperazonas, cefuroksimas, cimetidinas, ciprofloksacinas, klofibratas, kodeinas, ciklofosfamidas, dekstropropoksifenas, (dekstro)tiroksinas, digoksinas, disulfiramas, eritromicinas, etopozidas, fenofibratas, feprazonas, flukonazolis, fluoruracilis, flutamidas, fluvastatinas, gemfibrozilis, grepafloksacinas, indometacinas, gripo vakcina, interferonas alfa ir beta, itrakonazolis, ketokonazolis, lovastatinas, metolazonas, metotreksatas, metronidazolis, mikonazolis (geriamasis ir gelis), moksalaktamas, nalidikso rūgštis, norfloksacinas, ofloksacinas, omeprazolis, oksifenbutazonas, paracetamolis (sąveika pasireiškia nuolat vartojant 1-2 savaites), fenilbutazonas, piroksikamas, proguanilis, propafenonas, propranololis, chininas, chinidinas, roksitromicinas, simvastatinas, sulfafurazolis, sulfametizolis, sulfametoksazolis-trimetoprimas, sulfafenazolis, sulfinpirazonas, sulfofenuras, sulindakas, steroidiniai hormonai (anaboliniai ir androgeniniai), tamoksifenas, tegafuras, tetraciklinas, tienilio rūgštis, tolmetinas, trastuzumabas, troglitazonas, zafirlukastas, vitaminas A, vitaminas E.

    Poveikį silpnina: azatioprinas, (barbitūratai), karbamazepinas, chlordiazepoksidas, chlortalidonas, kloksacilinas, ciklosporinas, dikloksacilinas, dizopiramidas, grizeofulvinas, izoniazidas, nafcilinas, merkaptopurinas, mesalazinas, mitotanas, fenobarbitalis, primidonas, rifampicinas, rofekoksibas, natrio valproatas, spironolaktonas, trazodonas, vitaminas C.

    Augaliniai preparatai gali stiprinti varfarino poveikį, pvz.: ginkmedis (Ginko biloba), česnakas (Allium sativum; mechanizmas nežinomas), šventagaršvė (Angelica sinensis; sudėtyje yra kumarinų), papaja (Carica papaya; mechanizmas nežinomas) ar šalavijas (Salvia miltiorrhiza; slopina varfarino eliminaciją) arba jį silpninti, pvz., ženšenis (Panax rūšis). Varfarino poveikis gali susilpnėti, jei kartu vartojama jonažolės (Hypericum perforatum) preparatų, nes jonažolė indukuoja vaistą metabolizuojančius fermentus. Todėl augalinių preparatų, kurių sudėtyje yra jonažolės, negalima vartoti kartu su varfarinu. Indukcinis poveikis gali trukti dar 2 savaites po jonažolės vartojimo. Pacientui, vartojančiam jonažolę, reikia nustatyti INR ir jonažolės daugiau nebevartoti. Būtina atidžiai stebėti INR, nes, nebevartojant jonažolės, jis gali padidėti, ir gali prireikti koreguoti varfarino dozę.

    Vartojant varfariną, reikia nuolat vartoti pastovų kiekį vitamino K turinčio maisto. Daugiausia vitamino K yra žaliose ir lapinėse daržovėse, tokiose kaip, burnočio lapai, avokados, brokoliai, briuseliniai kopūstai, kopūstai, canola aliejus, chayote lapai, laiškinis česnakas, kalendra, agurkų žievė (bet ne agurkas be žievės), cikorija, lapinis kopūstas, kivio vaisiai, salotų lapai, mėtų lapeliai, garstyčių žaluma, alyvų aliejus, petražolė, žirniai, pistacijos, purpurinių jūrų dumblių lapai, špinatų lapai, svogūnų laiškai, sojų pupelės, arbatos lapai (bet ne arbata), žalieji griežčiai, rėžiukai.

    4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

    Varfarinas praeina pro placentos barjerą. Motinos per organogenezę (6-12-ąją nėštumo savaitę) vartojamas varfarinas gali sukelti varfarino embriopatiją, o vėliau sutrikdyti centrinės nervų sistemos raidą. Varfarinas gali sukelti vaisiaus kraujavimą, kuris labai pavojingas prieš gimdymą. Varfarino embriopatija pasireiškia 4-6 % nėščiųjų, vartojusių varfariną, be to, jos tikimybė didėja, jei vartojama didesnė kaip 5 mg paros dozė. Taigi varfarino negalima vartoti 6-12-ąją nėštumo savaitę ir antrojoje trečiojo nėštumo trimestro pusėje. Prieš skiriant varfariną kitais nėštumo laikotarpiais, reikia įvertinti varfarino riziką vaisiui ir jo nevartojimo riziką motinai bei vaisiui. Nėščiajai reikia skirti individualų antitrombozinį gydymą ir atidžiai stebėti.

    Varfarino nepatenka į motinos pieną. Vartojančiosioms varfariną žindyti galima.

    4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

    Nėra

    4.8 Nepageidaujamas poveikis

    Kraujagyslių sutrikimai Dažni 1-10 % Kraujavimas Reti 0.01-0.1 % Kumarino nekrozė, purpurinio kojos piršto sindromas Labai reti <0.01 % Vaskulitas Kvėpavimo sistemos sutrikimai Labai reti <0.01 % Trachėjos kalcifikacija Virškinimo trakto sutrikimai Dažni 1-10 % Pykinimas, vėmimas, viduriavimas Kepenų ir tulžies sitemos sutrikimai Labai reti <0.01 % Laikinai padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas, cholestazinis hepatitas Odos ir priedų sutrikimai Labai reti <0.01 % Laikinoji alopecija, bėrimas Lytinės sistemos sutrikimai, vyrams Labai reti <0.01 % Priapizmas Bendri sutrikimai Labai reti <0.01 % Alerginės reakcijos (dažniausiai pasireiškiančios odos bėrimu)

    Dažnas (1-10 %) varfarino sukeliamas nepageidaujams reiškinys – kraujavimas. Jis pasireiškia maždaug 8 % pacientų, metus vartojančių varfariną. 1 % iš jų kraujavimas būna sunkus (intrakranijinis, retroperitoninis, dėl kurio reikia hospitalizuoti ar skirti transfuzijų) ir 0,25 % - mirtinas. Dažniausias intrakranijinio kraujavimo rizikos veiksnys yra negydoma ar nekontroliuojama hipertenzija. Kraujavimo tikimybė didėja, kai INR ryškiai viršija viršutinę ribą. Jei kraujuoti pradeda tuomet, kai INR reikiamose ribose, paprastai būna kitas sutrikimas, kurį reikia nustatyti.

    Reta (<0,1 %) varfarino vartojimo komplikacija – kumarino nekrozė. Iš pradžių ji pasireiškia kojų, sėdmenų ar kitos pažeistos odos vietos tinimu ir patamsėjimu. Vėliau ši vieta nekrozuoja. 90 % tokių pacientų yra moterys. Pažeidimas atsiranda 3-10-ąją gydymo varfarinu dieną dėl santykinio antitrombozinių baltymų C ir S trūkumo. Įgimtas šių baltymų trūkumas gali skatinti šią komplikaciją. Todėl šie pacientai pradedami gydyti varfarinu kartu su heparinu iš pradžių skiriant mažą varfarino dozę. Pasireiškus komplikacijai, varfariną nutraukti, o heparinu gydyti tol, kol pažeidimai sugis ar surandės.

    Dar retesnė gydymo varfarinu komplikacija – purpurinio kojos piršto sindromas. Tokie pacientai paprastai yra vyrai, sergantys ateroskleroze. Manoma, kad varfarinas sukelia kraujavimą į ateromatozinę plokštekę, ir pasireiškia mikroembolizacija. Simetriniai purpuriniai kojos pirštų ar padų odos pažeidimai sukelia deginantį skausmą. Varfarino nebevartojant pažeidimai laipsniškai išnyksta.

    4.9 Perdozavimas

    Kai perduozuojama nedaug ar pamažu, paprastai užtenka nustoti vartoti varfariną, kol INR pasidarys reikiamo lygmens. Pacientui, išgėrusiam labai didelę dozę, dėl kraujavimo rizikos skrandžio plauti nerekomenduojama. Kartotinai skiriama aktyvintos anglies varfarino absorbcijai ir enterohepatinei recirkuliacijai sutrikdyti. Jei buvo vartota aktyvintos anglies, vitaminą K skirti parenteraliai (į veną). Varfarino poveikį, pasireiškus kraujavimui, galima nuslopinti vitaminu K, krešėjimo faktorių koncentratu ar šviežiai šaldyta kraujo plazma. Jei yra indikacijų toliau gerti antikoaguliantus, neskirti didesnės kaip 10 mg vitamino K dozės, nes pacientas bus atsparus varfarinui iki 2 savaičių.

    Perdozavimą galima gydyti šiomis priemonėmis.

    Jei nėra kliniškai reikšmingo kraujavimo INR reikšmė Rekomendacija <5,0 Praleisti kitą varfarino dozę ir vėl pradėti vartoti mažesnę dozę, kai INR yra terapinis 5,0-9,0 Praleisti 1-2 dozes ir vėl pradėti vartoti mažesnę dozę, kai INR yra terapinis, arba praleisti 1 varfarino dozę ir išgerti 1-2,5 mg vitamino K >9,0 Varfarino nevartoti ir duoti išgerti 3,0-5,0 mg vitamino K Kai būtina greitai nuslopinti varfarino poveikį INR reikšmė Rekomendacijos 5,0-9,0 ir numatoma chirurginė operacija Varfarino nevartoti ir išgerti 2-4 mg vitamino K maždaug 24 val. prieš procedūrą, papildomai galima duoti išgerti 1-2 mg >20 ar sunkus kraujavimas Į veną lėtai lašinti 10 mg vitamino K. Atsižvelgiant į būklės sunkumą, gali prireikti šviežiai šaldytos kraujo plazmos ar protrombino komplekso koncentrato. Pagal poreiki vitaminą K kartoti kas 12 val.

    5. FARMAKOLOGINĖS savybės

    5.1 Farmakodinaminės savybės

    Farmakoterapinė grupė: Geriamieji antikoaguliantai. ATC kodas B01AA03.

    Varfarinas ar 4-hidroksikumarinas yra antikoaguliantas, slopinantis nuo vitamino K priklausomų krešėjimo faktorių sintezę. Iš jo izomerų S-varfarinas yra apie 5 kartus aktyvesnis negu R-varfarinas. Varfarino efektyvumas priklauso nuo jo gebos slopinti redukciją ir vitamino K funkciją II, VII, IX ir X krešėjimo faktorių sintezėje. Gydomosios varfarino dozės 30-50 % sumažina krešėjimo faktorių sintezę, taip pat slopina jų aktyvumą. Visiškas efektas pasiekiamas 2-7-ąją dieną, kai iš cirkuliacijos pasišalina ten jau esantys faktoriai.

    5.2 Farmakokinetinės savybės

    Farmakoterapinė grupė: Geriamieji antikoaguliantai. ATC kodas B01AA03.

    Varfarinas ar 4-hidroksikumarinas yra antikoaguliantas, slopinantis nuo vitamino K priklausomų krešėjimo faktorių sintezę. Iš jo izomerų S-varfarinas yra apie 5 kartus aktyvesnis negu R-varfarinas. Varfarino efektyvumas priklauso nuo jo gebos slopinti redukciją ir vitamino K funkciją II, VII, IX ir X krešėjimo faktorių sintezėje. Gydomosios varfarino dozės 30-50 % sumažina krešėjimo faktorių sintezę, taip pat slopina jų aktyvumą. Visiškas efektas pasiekiamas 2-7-ąją dieną, kai iš cirkuliacijos pasišalina ten jau esantys faktoriai.

    5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

    Pelėms LD50 yra maždaug 1500 mg/kg, gauto peroraliai, 750 mg/kg – intraperitoniškai, žiurkėms – maždaug 10-100 mg/kg, gauto peroraliai. Toksiškumas pasireiškė įvairiu kraujavimu. Lėtinis toksiškumas gyvūnams netirtas. Varfarinas yra teratogenas, ir jo gavusiems apvaisintiems eksperimentiniams gyvūnams padidino vaisiaus ir naujagimių mirtingumą. Žiurkėms stebėta augimo plokštelių pokyčių ir žandikaulio-nosies hipoplazija. Genotoksiškumas ir kancerogeniškumas netirtas.

    6. farmacinė informacija

    6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

    Laktozės monohidratas, Grūdų krakmolas, Želatina, Magnio stearatas, Indigokarminas (E 132).

    6.2 Nesuderinamumas

    Duomenys nebūtini.

    6.3 Tinkamumo laikas

    3 metai.

    6.4 Specialios laikymo sąlygos

    Laikyti žemesnėje kaip 25 C temperatūroje, sandariai uždarytoje gamintojo pakuotėje.

    6.5 Pakuotė ir jos turinys

    Baltas didelio tankio polietileno (DTPE) butelis. 30 ir 100 tablečių.

    6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu <bei jo likučių naikinimo > instrukcija

    Specialių reikalavimų nėra.  

    Sveikatos katalogas
    Pasidalinkit savo sveikatingumo istorija!
    Mes paskelbsime Jūsų istorija, o Jus gausite dovanų!