• PERŠALIMAS

    SIMPTOMAI   • Čiaudulys, varvanti nosis, paburkusios gleivinės.   • Nestiprus gerklės ir ryklės skausmas, kai kada — nestiprus...

    skaityti
  • KIRMĖLĖS

    SIMPTOMAI   • Chroniškas viduriavimas, nepaaiškinami ūmūs alkio priepuoliai, svorio kritimas (juostinės kirmėlės).   • Įšangės niežulys,...

    skaityti
  • KARŠČIAVIMAS

    SIMPTOMAI   • Aukštesnė nei +38° C kūno temperatūra.   • Prakaitavimas, paraudęs veidas.   • Sunkesniais atvejais krečia...

    skaityti
  • Allopurinol-ratiopharm Allopurinol-ratiopharm Vaistai →   Pagrindinis →  

    1. KAS YRA Allopurinol-ratiopharm IR KAM JIS VARTOJAMAS

    Allopurinol-ratiopharm yra šlapimo rūgšties susidarymą slopinantis vaistas. Allopurinol-ratiopharm vartojamas esant žemiau išvardytoms būklėms: Suaugusieji - gydyti būklėms, kai šlapimo rūgšties koncentracija kraujo plazmoje yra 500 μmol/l (8,5 mg/100 ml) arba didesnė, jeigu jos negalima normalizuoti dieta; - šlapimo rūgšties koncentracijos padidėjimo sukeltomis komplikacijoms, ypač podagrai ir dėl šlapimo rūgšties susidariusiems inkstų pažeidimams (uratinei nefropatijai) gydyti; - šlapimo rūgšties sukeltai inkstų akmenligei gydyti bei jos profilaktikai; - kalcio oksalato akmenligės, esant padidėjusiam šlapimo rūgšties kiekiui kraujyje, profilaktikai; - esant padidėjusiam šlapimo rūgšties kiekiui kraujyje ir padidėjus jos išsiskyrimui su šlapimu dėl kitų priežasčių, pvz., stipriai irstant ląstelėms, po spindulinio gydymo, chemoterapijos (antrinė hiperurikemija).

    Vaikai - Esant padidėjusiam šlapimo rūgšties kiekiui kraujyje ir padidėjus jos išsiskyrimui su šlapimu, pvz., stipriai irstant ląstelėms, po spindulinio gydymo, chemoterapijos (antrinė hiperurikemija). - Leukozės gydymo metu, dėl šlapimo rūgšties pažeistiems inkstams (uratinei nefropatijai) gydyti. - Esant įgimtoms fermentų trūkumo ligoms: Lesch-Nyhan sindromui (dalinis ar visiškas hipoksantin-guanin-fosforiboziltransferazės trūkumas) ir adenin-fosforiboziltransferazės trūkumui.

    2. KAS ŽINOTINA PRIEŠ VARTOJANT Allopurinol-ratiopharm

    Allopurinol-ratiopharm vartoti negalima: jeigu yra alergija (padidėjęs jautrumas) alopurinoliui arba bet kuriai pagalbinei Allopurinol-ratiopharm medžiagai; Tik Allopurinol-ratiopharm 300 mg tabletėms: ligonis serga inkstų nepakankamumu ir kreatinino klirensas mažesnis nei 20 ml/min.; - jaunesni nei 12 metų vaikai.

    Specialių atsargumo priemonių reikia: Įvertinus naujus literatūros duomenis ir rekomendacijas, gydyti vaistais nereikia, kai šlapimo rūgšties kiekis kraujyje yra mažesnis nei 500 μmol/l (arba 8,5 mg/100 ml), jei laikomasi nustatytos mitybos ir nėra inkstų pažeidimų. Reikia vengti vartoti maisto, kuriame yra daug purinų (pvz., produktų iš inkstų, smegenų, kepenų, širdies, liežuvio, taip pat įvairių mėsos ekstraktų), negerti alkoholinių gėrimų (ypač alaus, nes jame yra ribonukleotido guanozino, stipriai didinančio šlapimo rūgšties koncentraciją kraujyje). Jei atsiranda padidėjusio organizmo jautrumo reakcijų, pvz., odos bėrimų, reikia nedelsiant nustoti vartoti Allopurinol-ratiopharm. Ypatinga gydytojo priežiūra būtina tuomet, kai pacientui nustatyta nepakankama inkstų, kepenų veikla arba sutrikęs kraujo ląstelių susidarymas. Esant sutrikusiai inkstų arba kepenų veiklai, reikia laikytis nurodytų vaistų dozių. Kai gydomi dėl podagros pažeisti inkstai, susidarę šlapimo rūgšties akmenys, šlapimo paros kiekis turi būti ne mažesnis kaip 2 litrai per parą. Norint išvengti padidėjusio šlapimo rūgšties kiekio kraujyje ir šlapime pacientams, kurie dėl navikų gydomi cheminiais preparatais arba radioaktyviaisiais spinduliais, taip pat sergantiems Lesch-Nyhan sindromu, kartu su alopurinoliu reikia duoti papildomai skysčių ir šitaip užtikrinti pakankamą diurezę. Norint, kad pagerėtų uratų ir šlapimo rūgšties tirpumas, galima duoti vaistų, kurie šarmina šlapimo reakciją. Jei inkstų funkcija sutrikusi dėl susikaupusios šlapimo rūgšties, tai vaisto reikia vartoti atsižvelgiant į šiuos pakitimus (žr. sk. Kaip vartoti Allopurinol-ratiopharm). Jei kamuoja podagros priepuoliai, tai alopurinolio galima vartoti tik visai nurimus priepuolio požymiams. Pradėjus vartoti alopurinolio, gali iš atsargų išsiskirti didelis šlapimo rūgšties kiekis ir sukelti podagros priepuolį. Todėl pirmąsias 4 gydymo savaites reikėtų profilaktikai skirti skausmą malšinančių vaistų arba kolchicino. Esant dideliems šlapimo rūgšties akmenims inkstų geldelėse, paskyrus alopurinolio, dalis jų gali atsiskirti ir įstrigti šlapimtakyje. Alopurinolis dalyvauja sąveikoje su daugeliu vaistų (žr. sk. Kitų vaistų vartojimas).

    Kitų vaistų vartojimas

    Jeigu vartojate arba neseniai vartojote kitų vaistų, įskaitant įsigytus be recepto, pasakykite gydytojui arba vaistininkui. - Alopurinolis lėtina probenecido (vaisto, veikiančio padidėjusį šlapimo rūgšties pašalinimą) išsiskyrimą iš organizmo. - Alopurinolio veikimas pagreitėja, kai kartu vartojamos didelės dozės vaistų, didinančių šlapimo rūgšties išsiskyrimą (probenecidas, benzbromaronas, sulfinpirazonas arba salicilatai) ir tokiu būdu sumažėja Allopurinol-ratiopharm poveikis. Šią sąveiką kiekvienam konkrečiam ligoniui turėtų įvertinti gydytojas. - Jei Allopurinol-ratiopharm vartojamas kartu su 6-merkaptopurinu arba azatioprinu, pastarųjų dozę reikia sumažinti iki 25% įprastinės dozės, nes alopurinolis pailgina šių vaistų veikimą. - Alopurinolį vartojant kartu su antibiotikais (vaistais bakterijų sukeltoms ligoms gydyti), ampicilinu ir amoksicilinu, dažniau gali būti alerginių reakcijų (odos bėrimas). Todėl, vartojant Allopurinol-ratiopharm, reikėtų skirti kitų antibiotikų. - Jei kartu vartojama alopurinolio ir kaptoprilio, padidėja odos alerginių reakcijų pavojus, ypač žmonėms, sergantiems lėtiniu inkstų nepakankamumu. - Kartu su Allopurinol-ratiopharm vartojant vaistus kraujo krešumui mažinti (kumarino tipo antikoaguliantus) gali sustiprėti jų poveikis. Todėl reikia dažniau kontroliuoti kraujo krešumo rodiklius, prireikus sumažinti antikoaguliantų dozę. - Allopurinol-ratiopharm slopina vaistų, kurių sudėtyje yra teofilino (vaistų kvėpavimo ir širdies ligoms gydyti) apykaitą. Todėl, pradėjus vartoti alopurinolio arba padidinus jo dozę, reikia ištirti teofilino koncentraciją kraujyje. - Kartu vartojant Allopurinol-ratiopharm ir citostatikus (vaistus piktybiniams navikams gydyti, pvz., ciklofosfamidą, doksirubiciną, bleomiciną, prokarbaziną, alkilhalogenidus), kraujo ląstelių sudėties pokyčių atsiranda dažniau negu tuomet, kai vartojama kurio nors vieno preparato, todėl dažniau reikia atlikti kontrolinius kraujo tyrimus. - Alopurinolis gali pailginti vaistų, kurių sudėtyje yra vidarabino (vartojamų sergant virusų sukeltomis ligomis) susilaikymą organizme. Vartojant šiuos vaistus kartu, reikia būti labai atidiems, kad laiku būtų galima pastebėti šalutinio poveikio požymius. - Vartojant alopurinolio, gali padidėti ciklosporino (vaisto, slopinančio organizmo imunines reakcijas) koncentracija kraujo plazmoje. Reikia atsižvelgti, kad tuomet gali sustiprėti šalutinis ciklosporino poveikis. - Alopurinolis gali turėti įtakos vaistų, kurių sudėtyje yra fenitoino (vartojamų epilepsijai, kai kurioms sunkioms širdies ligoms gydyti) metabolizmui kepenyse; ar tai turi reikšmės gydant pacientus, kol kas nežinoma.

    Nėštumas ir žindymo laikotarpis

    Prieš vartojant bet kokį vaistą, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Apie alopurinolio vartojimą nėštumo laikotarpiu duomenų nesukaupta; nėštumo metu šio vaisto vartoti nerekomenduojama. Alopurinolio patenka į žindyvės pieną, todėl žindymo laikotarpiu šio vaisto vartoti negalima.

    Vairavimas ir mechanizmų valdymas

    Vartojant alopurinolio buvo stebėtas mieguistumas, svaigulys ir judesių sutrikimai, dėl to gali sutrikti gebėjimas vairuoti ir valdyti mechanizmus. Jūs galite ne taip greitai ir tiksliai reaguoti į netikėtus ir staigius įvykius. Nevairuokite, nevaldykite elektra varomų mechanizmų, nedirbkite nesaugiomis darbo sąlygomis. Nurodytos veiklos nevykdykite, kol neįsitikinsite, kad alopurinolis gebėjimų atlikti šias funkcijas neveikia. Prisiminkite, kad alkoholis Jūsų būklę gali dar labiau pabloginti.

    3. KAIP VARTOTI Allopurinol-ratiopharm

    Allopurinol-ratiopharm visada vartokite tiksliai, kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką. Jei gydytojas nenurodė vartoti kitaip, reikia vartoti tokias įprastines vaisto dozes: Allopurinol-ratiopharm 100mg tabletės Suaugusieji Priklausomai nuo šlapimo rūgšties koncentracijos kraujo serume, per parą reikia gerti vieną-tris Allopurinol-ratiopharm 100 mg tabletes (t.y. 100-300 mg alopurinolio). Siekiant sumažinti šalutinio poveikio atsiradimo galimybes, reikia gydymo pradžioje gerti po vieną Allopurinol-ratiopharm 100 mg tabletę per parą (tai atitinka 100 mg alopurinolio). Tik tuomet, kai šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje nemažėja, dozę reikėtų padidinti. Pavieniais atvejais dozę galima padidinti ir per parą gerti šešias-aštuuonias Allopurinol-ratiopharm 100 mg tabletes (t.y. 600-800 mg alopurinolio). Šiuo atveju reikia dažniau tirti kraują (kraujo serume gali padidėti oksipurinolio koncentracija – ji neturi būti didesnė kaip 15 μg/ml (100 μmol). Vaisto paros dozę reikia padalyti į kelias dalis. Norint, kad pagerėtų vaisto tolerancija, vienkartinė jo dozė neturi būti didesnė kaip trys Allopurinol-ratiopharm 100 mg tabletės (t.y. 300 mg alopurinolio). Maksimali paros dozė – 800 mg alopurinolio.

    Vaikai Alopurinolio paros dozė - 10 mg/kg kūno svorio (didžiausia paros dozė – 400 mg), ši dozė dalijama į 3 vienkartines dozes.

    Allopurinl-ratiopharm 300mg tabletės: Suaugusieji Priklausomai nuo šlapimo rūgšties koncentracijos kraujo serume, per parą reikia gerti 1 Allopurinol-ratiopharm 300 mg tabletę (t.y. 300 mg alopurinolio). Norint sumažinti šalutinio poveikio atsiradimo galimybes, reikia gydymo pradžioje gerti po vieną Allopurinol-ratiopharm 100 mg tabletę per parą. Tik tuomet, kai šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje nemažėja, dozę reikėtų padidinti. Pavieniais atvejais dozę galima padidinti ir per parą gerti dvi Allopurinol-ratiopharm 300 mg tabletes (t.y. 600 mg alopurinolio). Šiuo atveju reikia dažniau tirti kraują (kraujo serume gali padidėti oksipurinolio koncentracija – ji neturi būti didesnė kaip 15 μg/ml (100 μmol). Kartias dozę galima padidinti iki 800 mg per parą. Vaisto paros dozę reikia padalyti į kelias dalis. Norint, kad pagerėtų vaisto tolerancija, vienkartinė jo dozė neturi būti didesnė kaip vieną Allopurinol-ratiopharm 300 mg tabletė (t.y. 300 mg alopurinolio). Maksimali paros dozė – 800 mg alopurinolio.

    Vaikai ir pacientai, kuriems nustatytas inkstų arba kepenų funkcijos nepakankamumas Dėl didelio veikliosios medžiagos kiekio Allopurinol-ratiopharm 300 mg tabletės šių grupių pacientams gydyti netinka. Tokių pacientams gydyti yra kitokių vaisto formų. Pacientams, kuriems atliekama hemodializė, kiekvieną kartą (tai yra 2-3 kartus per savaitę) papildomai reikia vartoti 300-400 mg alopurinolio.

    Senyvi pacientai Apie alopurinolio vartojimą senyviems pacientams gydyti ypatingų nuorodų nėra, todėl šie ligoniai turėtų vartoti galimai mažiausias gydomąsias dozes. Šio amžiaus pacientus ypač reikėtų stebėti dėl inkstų funkcijos nepakankamumo.

    Pacientai, kuriems nustatytas inkstų funkcijos nepakankamumas Alopurinolis ir jo metabolitai išsiskiria pro inkstus, todėl tokiems ligoniams vartojant nesumažintas dozes, vaisto gali kauptis organizme ir atsirasti perdozavimo požymių. Galimiems pavojams sumažinti, šiems pacientams dozė nustatoma po atitinkamų kraujo tyrimų (ištyrus kraujo serumo kreatinino koncentraciją; tyrimą reikia reguliariai kartoti). Esant sunkiam inkstų nepakankamumui, daugiausia per parą galima skirti vartoti 100 mg alopurinolio (vieną Allopurinol-ratiopharm 100 mg tabletę) arba didesnę dozę nei 100 mg, bet ne kiekvieną dieną. Šią dozę galima didinti tik tuo atveju, jei vaisto poveikis nepakankamas. Oksipurinolio koncentracija kraujo serume neturi būti didesnė kaip 15,2 μg/ml. Inkstų nepakankamumu sergantiems ligoniams vaisto dozavimo nurodymai pateikti šioje lentelėje

    Kreatinino klirensas Paros dozė Daugiau kaip 20 ml/min. Įprastinė dozė 10 - 20 ml/min. 100-200 mg Mažiau kaip 10 ml/min. 100 mg arba ilginti vartojimo intervalus

    Pacientams, kuriems atliekama hemodializė, kiekvieną kartą (2-3 kartus per savaitę) papildomai reikia vartoti 300-400 mg alopurinolio.

    Pacientai, kuriems nustatytas kepenų veiklos nepakankamumas Esant kepenų veiklos nepakankamumui, reikia laikytis tokių pat nurodymų, kaip ir esant inkstų nepakankamumui. Gydymo pradžioje reikia kontroliuoti kepenų veiklos rodiklius ir tyrimus reguliariai kartoti.

    Tabletes reikia nuryti nesukramčius po valgio, užsigeriant pakankamu kiekiu skysčio tuo pačiu paros laiku po valgio. Jei dozė didesnė nei 300 mg alopurinolio, atsiradus virškinimo trakto sutrikimo požymių, paros dozę reikia padalyti į kelias dalis. Vartokite vaisto reguliariai su pakankamu kiekiu skysčių. Vartojimo trukmė priklauso nuo ligos eigos. Siekiant apsisaugoti nuo kalcio oksalato ir šlapimo rūgšties akmenų susidarymo, taip pat sergant pirmine hiperurikemija ir podagra, vaisto reikia vartoti ilgai, todėl būtina kontroliuoti sveikatos būklę. Reikia reguliariai kartoti šlapimo rūgšties kiekio kraujo serume tyrimus, stebėti galimus šalutinio poveikio požymius, iš naujo įvertinti gydymo trukmę.

    Pavartojus per didelę Allopurinol-ratiopharm dozę

    Specifinis priešnuodis nežinomas. Vienam pacientui, kuris išgėrė 20 g alopurinolio, atsirado pykinimas, vėmimas, viduriavimas, svaigulys. Įtarus apsinuodijimą, ypač kai kartu vartojamas azatioprinas arba 6-merkaptopurinas, reikia skubiai pranešti gydytojui, kad laiku būtų panaudotos priemonės, kurios sumažintų vaisto patekimą į kraujotaką ir pagreitintų jo išsiskyrimą iš organizmo, pvz., duoti gerti daug skysčių, taikyti hemodializę.

    Pamiršus pavartoti Allopurinol-ratiopharm

    Negalima vartoti dvigubos dozės norint kompensuoti praleistą dozę.

    Nustojus vartoti Allopurinol-ratiopharm

    Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

    4. GALIMAS ŠALUTINIS POVEIKIS

    Allopurinol-ratiopharm, kaip ir visi kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms. Šalutinio poveikio dažnumo įvertinimui naudojami tokie duomenys. Galimi nepageidaujamo poveikio požymiai išvardyti pagal organų sistemų klases ir jų dažnį.

    Labai dažni daugiau nei 1 tarp 10 gydytų pacientų Dažni mažiau nei 1 tarp 10, bet daugiau nei 1 tarp 100 gydytų pacientų Nedažni mažiau nei 1 tarp 100, bet daugiau nei 1 tarp 1000 gydytų pacientų Reti mažiau nei 1 tarp 1000, bet daugiau nei 1 tarp 10000 gydytų pacientų Labai reti mažiau nei 1 tarp 10000 gydytų pacientų, taip pat pavieniai atvejai

    Pradėjus gydyti alopurinoliu, gali pasireikšti reaktyvus podagros priepuolis. Nepageidaujamo poveikio požymių dažniau būna esant inkstų ir (arba) kepenų nepakankamumui, kartu vartojant ampicilino arba amoksicilino. Odos ir poodinio audinio sutrikimai Dažniausiai iš visų nepageidaujamo poveikio požymių būna odos reakcijų, kurios gali atsirasti bet kuriuo gydymo momentu; neretai pasitaiko niežėjimas, dėmių ir pūslelių bėrimas, kartais pleiskanojimas, retkarčiais taškinis bėrimas, retai – odos atsisluoksniavimas. Atsiradus tokių požymių, Allopurinol-ratiopharm vartojimą reikia nutraukti nedelsiant ir kreiptis į gydytoją, nes gali būti sunkių išplitusių reakcijų. Retai pasireiškia padidėjusio jautrumo reakcijos Pavieniai atvejai - odos atsisluoksniavimas, karščiavimas, padidėję limfmazgiai, sąnarių skausmas ir padidėjęs eozinofilų skaičius kraujyje (panašiai kaip Stevens-Johnson ir Lyell sindromų požymiai). Retai pasitaiko su šiomis reakcijomis susijęs kraujagyslių uždegimas (vaskulitas) gali pasireikšti labai įvairiai, įskaitant kepenų uždegimą (hepatitą), inkstų uždegimą ir labai retai – traukulius. Imuninės sistemos sutrikimai Pavieniais atvejais atsiranda padidėjusio jautrumo reakcijų, kurios gali pasireikšti karščiavimu, odos reakcija, šaltkrėčiu ir sąnarių skausmais, kepenų funkcijos sutrikimu (laikinas transaminazių ir šarminės fosfatazės kiekio padidėjimas kraujo serume), ūminis cholangitas ir ksantino tipo akmenys. Iki šiol tais atvejais, kai pasitaikė viso organizmo padidėjusio jautrumo reakcijos, mirtis įvykdavo dėl inkstų ir (arba) kepenų funkcijos sutrikimų. Labai retai pasitaiko ūminis anafilaksinis šokas. Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Labai retai vartojant alopurinolio pasitaikė angioimunoblastinė limfadenopatija. Pavieniais atvejais pasitaikė kraujo ląstelių sudėties pakitimų - leukopenija, leukocitozė, granulocitozė ir eozinofilija. Sergantiesiems inkstų funkcijos sutrikimu kartais pasitaikė trombocitopenija, agranulocitozė ir aplazinė anemija. Šios grupės pacientus būtina stebėti labai atidžiai. Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Retai pasitaikė kepenų funkcijos sutrikimų, pasireiškiančių asimptominiu kepenų fermentų kiekio padidėjimu, hepatitu (įskaitant kepenų nekrozę ir granulomatozinį hepatitą). Virškinimo trakto sutrikimai Gali pasitaikyti pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Jei paciento skrandis labai jautrus, vaisto reikia gerto po valgio ir užsigerti pakankamu skysčio kiekiu. Pasitaikė pavieniai stomatito, vėmimo su krauju, steatorėjos atvejai. Endokrininiai sutrikimai Pasitaikė pavieniai cukrinio diabeto atvejai. Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Pasitaikė pavieniai hiperlipemijos atvejai. Psichikos sutrikimai Pasitaikė pavieniai depresijos, astenijos, svaigulio, mieguistumo, komos atvejai. Nervų sistemos sutrikimai Pasitaikė pavieniai ataksijos, periferinio neurito, neuropatijos, parestezijos, paralyžiaus, galvos skausmo, skonio jutimo pakitimo atvejai. Širdies sutrikimai Pasitaikė pavieniai bradikardijos, padidėjusio kraujospūdžio, krūtinės anginos atvejai. Akių sutrikimai Pasitaikė pavieniai regėjimos sutrikimo, geltonosios tinklainės dėmės degeneracijos, kataraktos atvejai. Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai Pasitaikė pavieniai hematurijos, patinimų, uremijos atvejai. Skeleto,raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai Pasitaikė pavieniai raumenų skausmo, Kvinkės edemos atvejai. Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai Pasitaikė pavieniai ginekomastijos, nevaisingumo, impotencijos atvejai.

    Jeigu pasireiškė sunkus šalutinis poveikis arba pastebėjote šiame lapelyje nenurodytą šalutinį poveikį, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.

    5. KAIP LAIKYTI Allopurinol-ratiopharm

    Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje.

    Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

    Ant dėžutės po Tinka iki nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, Allopurinol-ratiopharm vartoti negalima. Vaistas tinka vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.

    Vaistų negalima išpilti į kanalizaciją arba išmesti su buitinėmis atliekomis. Kaip tvarkyti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.

    6. KITA INFORMACIJA

    Allopurinol-ratiopharm sudėtis

    - Veiklioji medžiaga yra alopurinolis. Vienoje tabletėje yra 100 mg arba 300 mg alopurinolio. Pagalbinės medžiagos yra kukurūzų krakmolas, mikrokristalinė celiuliozė, karboksimetilkrakmolo natrio druska, koloidinis bevandenis silicio dioksidas, talkas, želatina, magnio stearatas.  

    Sveikatos katalogas
    Pasidalinkit savo sveikatingumo istorija!
    Mes paskelbsime Jūsų istorija, o Jus gausite dovanų!