Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis

Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Ligos simptomai ir požymiai

Ligos gydymas

Apibūdinimas Skilvelių pertvaros defektas – tai įgimta širdies yda, kuomet skilvelius skiriančioje pertvaroje yra anga.

Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis

Širdis skirstoma į kairiąją ir dešiniąją puses. Dėl dešiniosios pusės darbo, kraujas teka pro plaučius, kur į jį patenka deguonis. Dėl kairiosios - deguonimi įsotintas kraujas išstumiamas į aortą ir išnešiojamas po visą organizmą. Kiekviena iš širdies pusių turi atskirą prieširdį ir skilvelį. Tarp kairiojo ir dešiniojo skilvelių yra pertvara, užtikrinanti, kad arterinis ir veninis kraujas širdyje nesimaišytų. Esant ydai, kraujas iš stipriau susitraukiančio kairiojo skilvelio patenka į dešinįjį, kuriam tenka dirbti dvigubai sunkiau. Padidėjusiam pratekančio kraujo kiekiui priešinasi plaučių kraujagyslės, jos susitraukia, galiausiai jų sienelės ima storėti. Dešinysis skilvelis dar labiau apkraunamas ir ilgainiui visiškai nusilpsta.

Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys

Tai - viena dažniausių įgimtų širdies ydų (sudaro iki 20% visų įgimtų širdies ydų), pasitaiko vienodai dažnai tiek mergaitėms, tiek berniukams. Ši yda gali būti sudėtinė kombinuotų širdies ydų dalis (Falo tetrados, bendrojo atrioventrikulinio kanalo).

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Patologinė anga pertvaroje susidaro esant nenormaliai jos raidai. 90% atvejų širdies ydos priežastys lieka neaiškios, todėl konkrečiu atveju nustatyti, kodėl išsivystė yda, sunku. Nenormalų širdies struktūrų formavimąsi lemia genetiniai pokyčiai, ypač chromosomų anomalijos (pvz., Dauno sindromo atveju). Širdies ydas gali sukelti ir išorės veiksniai, veikiantys nėštumo metu: - nėščiosios virusinės ligos (ypač raudonukė, citomegalija, gripas, Herpes viruso infekcija); - naudoti pavojingi vaisiui vaistai, kitos cheminės medžiagos; - alkoholis; - jonizuojanti spinduliuotė.

Ligos simptomai ir požymiai

Jei pertvaros defektas didesnis, širdies nepakankamumas vystosi greitai, išryškėja jau pirmojo pusmečio kūdikiams. Atsiranda: - dusulys, - stiprus prakaitavimas, - greitas nuovargis žindant, - sulėtėjęs augimas, - dažnesnės kvėpavimo organų ligos. Vidutinio dydžio defektas gali pasireikšti jau vyresniems vaikams. Jie greičiau pavargsta, uždūsta bėgdami, sulėtėja jų augimas, stebimas ryškesnis polinkis sirgti kvėpavimo organų ligomis. Jei defektas nedidelis, yda nustatoma tik atsitiktinai, profilaktinio patikrinimo metu. Progresuojant ydai, vystantis negrįžtamiems pokyčiams plaučių kraujagyslėse, labai sustiprėja dusulys, išryškėja viso kūno mėlynumas (vadinamas cianoze), gali sutrikti širdies ritmas. Gydytojas ydą nustato kruopščiai ištyręs ligonį, radęs krūtinės ląstos formos pakitimus (vadinamąją „širdies kuprą“), stetoskopu išklausęs širdies ūžesį. Diagnozei patikslinti atliekami papildomi tyrimai: - elektrokardiografija (EKG) – tiriamas elektrinis širdies aktyvumas; - echokardioskopija (echoKS) – matoma anga skilvelių pertvaroje; - krūtinės ląstos rentgenografija – sprendžiama apie širdies ir jos dalių dydžio, plaučių pokyčius; - rentgenokontrastinė kateterizacija – per kateterį į širdies ertmes suleidus dažo, įvertinamas jų dydis, veikla. Procedūros metu gali būti atlikta biopsija – paimamas nedidelis pažeistų plaučių kraujagyslių gabalėlis, kuris vėliau ištiriamas mikroskopu.

Ligos gydymas

Išsivystęs širdies nepakankamumas gydomas medikamentais. Naudojami: - diuretikai (šlapimą varantys); - širdį veikiantys glikozidai (stiprinantys širdies susitraukimą); - AKF inhibitoriai (sujungiantys aktyvias, žalingai veikiančias medžiagas). Pati yda koreguojama chirurgiškai – priklausomai nuo dydžio, pertvaros defektas užsiuvamas arba užlopomas panaudojant natūralų ar sintetinį lopą. Nesant padidėjusio kraujo spaudimo plaučių kraujagyslėse (vadinamo plautine hipertenzija), optimaliausias laikas operacijai - 2-5 gyvenimo metai. Jei diagnozuojama besivystanti plautinė hipertenzija, operuojama ir anksčiau.