PERŠALIMAS
SIMPTOMAI • Čiaudulys, varvanti nosis, paburkusios gleivinės. • Nestiprus gerklės ir ryklės skausmas, kai kada — nestiprus...skaityti
KIRMĖLĖS
SIMPTOMAI • Chroniškas viduriavimas, nepaaiškinami ūmūs alkio priepuoliai, svorio kritimas (juostinės kirmėlės). • Įšangės niežulys,...skaityti
KARŠČIAVIMAS
SIMPTOMAI • Aukštesnė nei +38° C kūno temperatūra. • Prakaitavimas, paraudęs veidas. • Sunkesniais atvejais krečia...skaityti
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos riziką vaisiui ir naujagimiui sirgti hemolizine liga didina:
Ligos vienkartinė imunoprofilaktika taip pat būtina po:
Serologinis konfliktas
Ligos apibūdinimas
Serologinis konfliktas – tai motinos ir vaisiaus kraujo grupių arba Rh (rezus) faktoriaus nesuderinamumas.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Dėl serologinio konflikto kyla vaisiaus ir naujagimio hemolizinė liga. Iš motinos kraujo į vaisių patekę antikūnai sukelia raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) irimą, vadinamą hemolize. Tuomet vaisiaus kraujyje mažėja šių kraujo elementų, ryškėja mažakraujystė (anemija). Eritrocitų irimo produktai skatina kraujodaros židinius, todėl padidėja kepenys ir blužnis, o kraujyje padaugėja jaunų eritrocitų formų. Dėl padidėjusio kraujagyslių pralaidumo, poodyje ir kūno ertmėse kaupiasi skystis, sutrinka širdies veikla, vaisius gali gimti negyvas.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Lietuvoje hemolizine liga serga 6 iš 1000 naujagimių. Paprastai serga tie, kurie turi Rh D (ar kitą stiprų) antigeną, paveldėtą iš tėvo, o motina jo neturi. Rečiau susergama nesutampant kraujo grupėms, labai retai dėl kitų antigenų nesutapimo.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Eritrocitų sienelėje yra apie 400 skirtingų antigenų, tačiau tik apie 30 iš jų gali sąlygoti hemolizinės ligos prasidėjimą. Pats reikšmingiausias yra Rh antigenas. Pagal jo buvimą eritrocituose žmonių kraujas skirstomas į rezus teigiamą (kai jis yra) ir rezus neigiamą (kai jo nėra). Mažiau svarbūs kraujo grupių (AB0) bei kiti antigenai. Kuomet į „rezus neigiamos“ moters organizmą dėl įvairių priežasčių (kraujo perpylimai, įvairios procedūros nėštumo metu, gimdymas) patenka „rezus teigiamas“ kraujas, prieš jį susidaro antikūnai, nėštumo metu skatinantys irti „rezus teigiamo“ vaisiaus eritrocitus.
Ligos riziką vaisiui ir naujagimiui sirgti hemolizine liga didina:
• anksčiau buvę gimdymai, savaiminiai persileidimai, nėštumo nutraukimai, negimdiniai nėštumai, cezario pjūvio operacijos, kraujo perpylimai; • išorinis vaisiaus apsukimas gimdoje, priešlaikinis placentos atsidalijimas, kraujavimas, invazinės procedūros nėštumo metu (vaisiaus kraujo ar vandenų paėmimas tyrimams).
Ligos simptomai ir požymiai
Pagal hemolizinės ligos sunkumą skiriamos trys jos formos: - lengva (mažakraujystė): būdingas odos ir gleivinių blyškumas, nežymiai padidėjusios kepenys, blužnis; - vidutinio sunkumo (gelta): būna geltoni vaisiaus vandenys, virkštelė, pirmosiomis gyvenimo valandomis pagelsta oda ir gleivinės, ryškiai padidėja kepenys ir blužnis. Jei išauga labai didelis eritrocitų irimo produkto (bilirubino) kiekis kraujyje, kyla smegenų „apsinuodijimo“ bilirubinu (bilirubininės encefalopatijos) pavojus. Naujagimis tampa mieguistas, vangus, negydant prasideda traukuliai, nugaros raumenų mėšlungis, sutrinka kvėpavimas, ištinka koma. - sunki (vandenė): naujagimio būklė labai sunki, kartais jis gimsta negyvas. Po gimimo greitai sutrinka kvėpavimas ir širdies veikla. Oda būna labai blyški, su kraujosruvomis, vėliau pagelsta, padidėja kepenys ir blužnis.
Ligos esant serologiniam konfliktui, nėščioji nieko blogo nejaučia, todėl svarbu žinoti apie galimą jo buvimą. pastojus, pirmo apsilankymo pas gydytoją metu, išsiaiškinama vyro ir moters kraujo grupė bei rh faktorius. jei moteris yra rh neigiama, nustatomas antikūnų prieš rh faktorių kiekis jos kraujyje, išsiaiškinami rizikos veiksniai.
Jei moters kraujyje antikūnų prieš rezus antigeną nėra, taikoma imunoprofilaktika (žr. prevencija) ir antikūnai nėštumo metu nebetiriami. Jei antikūnų randama, jie tiriami kartą per mėnesį nuo 20 nėštumo savaitės. Antikūnų kiekiui didėjant, atliekama amniocentezė - tyrimui paimama vaisiaus vandenų (ultragarso kontrolėje duriama per pilvo sieną ir pritraukiama į švirkštą) bei nustatomas vaisiaus hemolizinės ligos sunkumas, pagal juose esančią bilirubino koncentraciją. Vaisius papildomai tiriamas ultragarsu, vertinama jo smegenų kraujotaka.
Ligos gydymas
• Esant lengvo laipsnio vaisiaus pažeidimui, amniocentezė kartojama po 3 savaičių, gimdymas numatomas laiku. • Esant vidutinio sunkumo hemolizinei ligai, tyrimai kartojami po 2 savaičių. Jei bilirubino kiekis nedidėja, gimdymas numatomas 37-38 nėštumo savaitę. Bilirubino koncentracijai didėjant, elgiamasi kaip sunkios hemolizinės ligos atveju. • Esant sunkiai hemolizinei ligai, atliekamas kraujo perpylimas gimdoje esančiam vaisiui. Jis kartojamas kas 7-10d. ir gimdymas numatomas 34-35 nėštumo savaitę.
Ligos prevencija
Rezus faktoriaus neturinčioms nėščiosioms, kurių kraujyje nerandama antikūnų, taikoma imunoprofilaktika: 28 nėštumo savaitę ir per 24-72val. po gimdymo (jei naujagimis turi Rh faktorių) į raumenis suleidžiama 300μg anti-Rh imunoglobulino. Jis neutralizuoja į motinos kraujotaką patekusius vaisiaus eritrocitus, turinčius Rh faktorių, todėl antikūnai nespėja pasigaminti.
Ligos vienkartinė imunoprofilaktika taip pat būtina po:
- nėštumo nutraukimo, - savaiminio persileidimo, - negimdinio nėštumo, - išorinio vaisiaus apsukimo, - intervencinių procedūrų nėštumo metu.
