Rožė

Doc. M. Bylaitė

Rožė (lot. erysipelas) – ūminis infekcinis odos ir poodžio uždegimas, kurį dažniausiai sukelia A grupės hemolizinis streptokokas Streptococcus pyogenes, auksinis stafilokokas, rečiau –Haemophilus influenzae, kitų grupių streptokokai, Neisseria meningitis. Užsikrečiama mikroorganizmui patekus pro pažeistą odą ar gleivinę. Uždegimas paprastai išplinta per limfos tekėjimo takus ir pažeidžia odą bei poodinę ląstelieną. Dažniausiai rožė atsiranda ant veido, tačiau gali atsirasti ir ant blauzdų sėdmenų, krūtinės ar aplink bambą. Dažniau serga pagyvenusios moterys.

Infekcijos patekimo vartai:

• mikrotraumos odoje ar gleivinėje (nežymios žaizdelės, įtrūkimai, įdūrimai, įbrėžimai);
• iššutę tarpupirščiai, pėdų grybelis;
• negyjančios trofinės opos;
• įkandimai, vabzdžių įgėlimai;
• nudegimai;
• chirurginės žaizdos;
• egzemos, niežų, pūslelinių ir pūslinių ligų pažeistos vietos.

Rožę predisponuojantys veiksniai:

• nusilpęs imunitetas (įgimtas ar įgytas);
• cukrinis diabetas (CD);
• alkoholizmas, narkomanija;
• kojų venų nepakankamumas, limfostazė ar tromboflebitas;
• lėtinė limfedema (pvz., pašalinus krūtį);
• kepenų cirozė, inkstų nepakankamumas;
• imunosupresuojamųjų vaistų vartojimas (pvz., gliukokortikosteroidų).

Klinika

Inkubacinis periodas trunka vidutiniškai 2–5 d. Odos uždegimas greitai plinta. Liga gali prasidėti audringu prodromu (intoksikacija dėl toksinų rezorbcijos) – ūmiai pakyla aukšta temperatūra, būdingas šaltkrėtis, tachikardija, galvos skausmas, bendras silpnumas, galimas pykinimas, vėmimas, baltas liežuvio apnašas.

Infekcijos patekimo vietoje staiga atsiranda:

• odos paraudimas: pradžioje dažnai netaisyklingos formos, vėliau – ribos aiškios, kraštai pakilę, dantyti („liepsnos“, „liežuviai“), aiškiai atsiriboję nuo sveikų audinių;
• audinių tinimas, blizgesys;
• karštis;
• pažeidimo vietos veržimas, odos tempimas;
• skausmingumas;
• deginimas, perštėjimas ar niežėjimas;
• retai susidaro pūslelės, pūslės, hemoragijos, erozijos ar nekrozė (priklauso nuo uždegimostiprumo);
• būdingas skausmingas limfadenitas, gali būti limfangitas.

Ryškesni rožės požymiai dažniausiai trunka apie savaitę (7–14 d.), po to jie ima silpnėti, pažeista oda tamsėja, pleiskanoja. Pagal tai, kaip uždegimas vystosi, gali būti tik paraudimas (eritematozė), atsirasti pūslių, vystytis hemoragijos ar nekrozė. Kai uždegimas apima gilesnius sluoksnius ir poodį, tuomet liga vadinama celiulitu.

Rožė gali praeiti ir negydant, tačiau linkusi kartotis. Rožės atkryčiai pasitaiko gana dažnai – virš 40proc. rože sirgusių pacientų. Aktualu laiku bei tinkamai šalinti rizikos veiksnius bei naudoti profilaktikos priemones, kad liga nepasikartotų.

Rožės komplikacijos

• Vietinės: audinių nekrozė, abscesai, giliųjų venų trombozė; rožei kartojantis – dramblialigė.
• Bendrinės: septicemija, įvairių organų pūliniai, miokarditas, glomerulonefritas, meningitas, toksikodermija (sukelta vaistų, pvz., gydant penicilinu).

Gyvenimo būdo korekcija

Rožės profilaktikai labai svarbu:

• stiprinti imuninę sistemą;
• vengti mikrotraumų, nuospaudų, tinkamai dezinfekuoti žaizdas;
• gydyti odos grybelį, tarpupirščių iššutimą, avėti tinkamą avalynę;
• tinkamai gydyti CD ir vengti ligos komplikacijų;
• esant kojų venų nepakankamumui – nešioti kompresines kojines, gerti venų ir limfagysliųtonusą didinančius preparatus, atlikti fizioterapijos procedūras limfos nutekėjimui gerinti.