Apibūdinimas

Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis

Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Ligos simptomai ir požymiai

Ligos gydytojas perikardo uždegimą diagnozuoja kruopščiai ištyręs ligonį. pradiniame ligos etape stetoskopu išklausomas širdies ūžesys, sukeliamas širdiplėvės lapelių trynimosi. vėliau, besikaupiant skysčiui, tampa sunku apskritai išgirsti širdies veiklą. diagnozei patvirtinti atliekami sekantys tyrimai:

Ligos gydymas

Ligos prevencija

Apibūdinimas

Perikarditas – tai širdiplėvės (perikardo) lapelių uždegimas.

Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis

Širdiplėvė kaip maišelis dengia visą širdį, amortizuodama širdies trinksnius ir apsaugodama ją nuo pažeidimo. Dėl įvairių veiksnių, vystosi uždegiminė perikardo reakcija, širdiplėvės lapeliai paburksta, pasidengia specifinėmis, uždegimo metu susidarančiomis medžiagomis (fibrinu), tarp lapelių gali kauptis skystis, susidaryti sąaugos. Pagal tai perikarditas skirstomas į fibrininį, eksudacinį ir konstrikcinį.

Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys

Vyrai serga dažniau nei moterys, o suaugusieji dažniau nei vaikai.

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Dažniausiai pasireiškia infekcinės kilmės perikarditas. Jį gali sukelti įvairūs virusai (gripo, adeno-, kt.), bakterijos (stafilokokai, pneumokokai, meningokokai). Į perikardą infekcija gali patekti per kraują ar limfą. Patologinis procesas gali plisti ir tiesiogiai: kai pratrūksta greta širdies susidaręs plaučių pūlinys arba ligonis serga pūliniu pleuritu (pleuros uždegimu), plaučių ar tarpusienio piktybiniu naviku. Neinfekcinis širdiplėvės uždegimas galimas sergantiems reumatu, sisteminėmis jungiamojo audinio ligomis (pvz. sistemine raudonąja vilklige, kt.), esant medžiagų apykaitos sutrikimams (miksedemai, uremijai).

Ligos simptomai ir požymiai

Perikardito klinika skiriasi priklausomai nuo jo stadijos. Fibrininiam perikarditui būdingas skausmas širdies plote, plintantis į kairįjį petį, kaklą, nugarą, sustiprėjantis įkvėpiant, kosint, keičiant kūno padėtį. Tarp širdiplėvės lapelių besikaupiant skysčiui, pakenktų lapelių trynimasis sumažėja, todėl skausmas irgi sumažėja ar visai išnyksta. Bendra būklė gali pablogėti - atsiranda bendras silpnumas, dusulys, sausas kosulys. Perikardo ertmėje susikaupus daug skysčio, labai apsunkinamas širdies darbas, todėl ištinka šokas - krenta kraujo spaudimas, pasidaro silpna, sutrinka sąmonė. Užsitęsus uždegiminiams procesams, širdiplėvė sustandėja, susidaro sąaugos, perikarditas pereina į lėtinį. Dėl nepakankamo elastingumo labai apsunkinamas širdies darbas, vystosi širdies nepakankamumas.

Ligos gydytojas perikardo uždegimą diagnozuoja kruopščiai ištyręs ligonį. pradiniame ligos etape stetoskopu išklausomas širdies ūžesys, sukeliamas širdiplėvės lapelių trynimosi. vėliau, besikaupiant skysčiui, tampa sunku apskritai išgirsti širdies veiklą. diagnozei patvirtinti atliekami sekantys tyrimai:

- elektrokardiografija (EKG) – nustatomas pakitęs elektrinis širdies aktyvumas; - echokardioskopija (echoKS) – matomas skysčio susikaupimas tarp širdiplėvės lapelių; - krūtinės ląstos rentgenografija – sprendžiama apie širdies dydžio pokytį; - perikardo punkcija – specialios adatos įvedimas į širdiplėvės ertmę ir skysčio paėmimas tolimesniems laboratoriniams tyrimams; - kraujo tyrimas – nustatomas uždegimą rodančių kraujo rodiklių padidėjimas.

Ligos gydymas

Diagnozavus perikarditą pacientas guldomas į ligoninę. Priklausomai nuo klinikos, taikomas atitinkamas gydymas: - nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (slopina uždegimą ir mažina skausmą); - antibiotikai (jei įtariama ar nustatyta infekcinė perikardito kilmė); - gliukokortikoidai (skiriami neinfekcinio perikardito metu, stipriai slopina uždegimą); - perikardo punkcija ar perikardo ertmės drenažas (pašalinamas tarp lapelių susikaupęs skystis); - operacinis perikardo pašalinimas (konstrikcinio perikardito atveju).

Ligos prevencija

Norint išvengti perikardito išsivystymo, svarbu laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti jį galinčias sukelti ligas bei būkles.