• PERŠALIMAS

    SIMPTOMAI   • Čiaudulys, varvanti nosis, paburkusios gleivinės.   • Nestiprus gerklės ir ryklės skausmas, kai kada — nestiprus...

    skaityti
  • KIRMĖLĖS

    SIMPTOMAI   • Chroniškas viduriavimas, nepaaiškinami ūmūs alkio priepuoliai, svorio kritimas (juostinės kirmėlės).   • Įšangės...

    skaityti
  • KARŠČIAVIMAS

    SIMPTOMAI   • Aukštesnė nei +38° C kūno temperatūra.   • Prakaitavimas, paraudęs veidas.   • Sunkesniais atvejais krečia...

    skaityti
  • Kraujavimas iš virškinamojo trakto Kraujavimas iš virškinamojo trakto Lygos ir sindromai →   Pagrindinis →  

    Ligos apibūdinimas

    Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis

    Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys

    Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

    Ligos simptomai ir požymiai

    Ligos gydymas

    Ligos esmė


    Kraujavimas iš virškinamojo trakto


    Ligos apibūdinimas

    Kraujavimas iš virškinamojo trakto – tai kraujavimas iš pažeistų virškinamojo trakto vietų – burnos, ryklės, stemplės, skrandžio, žarnų. Yra skiriamas kraujavimas iš viršutinės virškinamojo trakto dalies (kraujavimas iš stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos) ir iš apatinės virškinamojo trakto dalies (iš žarnyno). Yra ūmus, gyvybei pavojingas kraujavimas, ir lėtinis.


    Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis

    Virškinamasis traktas – tai tarsi vamzdelis prasidedantis burna ir pasibaigiantis išange, šiuo vamzdeliu slenka maistas, jis suvirškinamas ir pašalinamos nesuskaidomos medžiagos. Virškinamąjį traktą sudaro burna, ryklė, stemplė, skrandis, plonosios ir storosios žarnos. Dažniausiai kraujuoja dėl gleivinės pažeidimų.


    Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys

    Tai neretas sutrikimas, sudarantis 15% greitosios pagalbos pacientų. Tai dažna komplikacija sergančių opalige (sudaro 50% visų kraujavimų iš virškinamojo trakto), kepenų ciroze (30% visų sergančių kepenų ciroze). Nėra pastebėta ryškių skirtumų tarp rasės, lyties, amžiaus, tačiau dažniau nutinka vyrams, yra pikas > 40m. vaikams būna retai.


    Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

    Opaligė – skrandyje ar dvylikapirštėje žarnoje atsiranda opos dėl padidėjusio rūgštingumo. Joms plečiantis pažeidžiamos kraujagyslės, ar įvyksta prakiurimas ir prasideda kraujavimas. Kepenų cirozės metu kepenys (dažniausia priežastis alkoholizmas ir hepatitai) sukietėja ir pro jas einančios kraujagyslės suspaudžiamos. Į kepenis ateinančios kraujagyslės šakojasi – vienos eina į kepenis kitos į blužnį, stemplę. Sumažėjus kraujo nutekėjimui per kepenis, kitos kraujagyslės kompensuoja praleisdamos daugiau kraujo, dėl ko jos išsiplečia ir pažeidžiama jų sienelė. Tokios kraujagyslės stemplėje dažnai plyšta ir pasireiškia kraujavimas į stemplę. Šios minėtos priežastys gali sukelti masyvius kraujavimus. Taip pat kraujavimus sukelia ir uždegiminės virškinamojo trakto ligos. Ezofagito, gastroezofaginio refliukso ligos, gastrito, nespecifinio opinio kolito, Krono ligos metu susidaro gleivinės pažaidos pro kurias kraujuojama , tačiau nedideliais kiekiais. Kraujavimas iš hemorojinių mazgų dėl venų išplonėjimo ir silpnumo. Kraujavimo iš išangės plyšimo. Kraujavimas dėl žarnų polipo, polipozės (jų gleivinė yra labai jautri ir dažnai pažeidžiama slenkančio žarnų turinio). Kraujavimas dėl vėžio (jam yrant bei dėl gausaus naujai susidariusių nepatvarių kraujagyslių tinklo). Kraujagyslių neišsivystymo. Rečiau iš stemplės gali kraujuoti dėl susidariusios jungties su aorta. Traumos (kiauryminiai sužalojimai, buki sumušimai). Vaistai: kortikosteroidai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, chemoterapiniai vaistai.


    Ligos simptomai ir požymiai

    Bendri simptomai: silpnumas, blyškumas, dusulys, kraujospūdžio kritimas, širdies susitraukimų dažnio padidėjimas, sąmonės sutrikimai. Kraujavimas iš viršutinės virškinamojo trakto dalies – pykinimas, vėmimas šviežiu, šviesiu krauju ar „kavos tirščiais“ (hematinu, kuris susidaro paveikus kraują rūgščiu skrandžio turiniu), skausmas po kairiu šonkaulių lanku, maudimas už krūtinkaulio, bendri simptomai. Kraujavimas iš apatinės virškinamojo trakto dalies – tuštinimasis tamsiomis, specifinio kvapo išmatomis (melena), kurios susidaro suvirškinus kraują, viduriavimas, skausmai išangėje, apetito nebuvimas. Jei kraujuojama viršutinės virškinamojo trakto dalies ir kraujavimas trunka ilgai bus ir melena, tačiau kraujuojant iš apatinės virškinamojo trakto dalies vėmimo krauju ar „kavos tirščių“ nebus. Jei arterinis kraujospūdis <100 mmHg, o širdies susitraukimų dažnis >120/min tai rimtas ženklas, jog pacientas nukraujavo labai gausiai, ir tuos ištiks šokas. Gydytojas diagnozuoja apklausęs ligonį, jį ištyręs, atlikęs reikiamus tyrimus Apžiūros metu gali būti skausmingas įtemptas pilvas viršutinėje kairėje pilvo srityje, gali būti kepenų padidėjimas, jų kietumas, išsiplėtęs poodinis pilvo venų tinklas, skysčio pilve požymiai (ascito), tiesiojoje žarnoje gali būti apčiuopiami hemorojiniai mazgai, nustatoma įplėša. Laboratoriniai tyrimai. Kraujyje anemija (sumažėjęs eritrocitų kiekis, hemoglobino kiekis, hematokritas), krešėjimo sutrikimai ( TNS, SPA, ADATL), trombocitų kiekio sumažėjimas, nustatoma kraujo grupė perpylimui. Nustatomas elektrolitų disbalansas ( natrio, kalio), gliukozės kiekis, kreatininas kraujyje. Esant uždegiminėms ligoms gali būti padidėję uždegiminiai rodikliai. Kraujo dujų tyrimas – nustatomas deguonies kiekis kraujyje, nuridantis nukraujavimo masyvumą. Išmatų tyrimas – benzidino reakcija nustatomas kraujas išmatose. Instrumentiniai tyrimai. Pagrindinis tyrimas kraujavimui nustatyti iš viršutinės virškinamojo trakto dalies yra ezofagogastroduodenoskopija. Nustatoma kraujavimo vieta, pažeidimo pobūdis (opa, varikoziniai stemplės mazgai, gastritas). Kolonoskopija padeda nustatyti kraujavimo iš apatinės virškinamojo trakto dalies priežastis (kolitai, vėžys, polipas). Neretai informatyvesnis tyrimas kraujavimo vietai nustatyti iš virškinamojo trakto yra kontrastinė angiografija (į pasirinktą kraujagyslę pro šlaunies arteriją įvedamas kateteris, suleidžiamas kontrastas ir darant rentgeno nuotrauką nustatoma kraujavimo vieta). Apžvalginės pilvo rentgenografijos metu galime pamatyti orą po diafragmos kupolais dėl skrandžio perfotracijos. Izotopais pažymėtų eritrocitų tyrimas, scintigrafija taikomi retai, esant nežinomai kraujavimo priežasčiai.


    Ligos gydymas

    Pirma pagalba gausiai kraujuojančiam iš virškinamojo trakto: pakviesti greitąją medicinos pagalbą, gerti šaltų skysčių, esant kraujospūdžio kritimui kraujo centralizacija (kad kraujo gautų gyvybiškai svarbūs organai – smegenys, plaučiai, širdis) pvz. pakelti kojas. Esant gausiam kraujavimui pirmiausiai atstatomas netektas skysčių kiekis, intraveniškai leidžiami įvairūs tirpalai. Duodama deguonies per kaukę (netekus kraujo sumažėja eritrocitų ir jie nespėja užtikrinti reikiamo deguonies kiekio). Paimama kraujo grupė kraujo perpylimui. Stebėti arterinį kraujospūdį, deguonies kiekį kraujyje. Nustačius kraujo grupę perpilamas kraujas. Tuomet jei esti gausus kraujavimą daroma skubi ezofagogastroduodenoskopija ir stabdomas kraujavimas kraujagysles sutraukiančiais vaistais. Jei nepadeda daroma skubi operacija ir stabdomas kraujavimas. Gydoma kraujavimą sukėlusi priežastis. Opaligė – rūgštingumą mažinantys vaistai, infekcija – antibiotikai, uždegiminės žarnų ligos – sulfasalazinas, stemplės varikoziniai mazgai – ant venų uždedamos ligatūros (sutvirtinimai), šalinamas kraujuojantis auglys, hemorojiniai mazgai. Prognozė priklauso nuo kraujavimo masyvumo ( masyvaus kraujavimo atveju 30% miršta), juos sukėlusios priežasties ( pvz. opaligė visiškai pagydoma, vėžys – tik laikinai sustabdoma). Svarbu laiku atpažinti požymius ir laiku kreiptis į medikus.


    Ligos esmė

    Vėmimas krauju ar kavos tirščiais. Tamsios juodos išmatos. Silpnumas. Kraujospūdžio kritimas. Opaligė.  

    Sveikatos katalogas
    Pasidalinkit savo sveikatingumo istorija!
    Mes paskelbsime Jūsų istorija, o Jus gausite dovanų!