Ligos apibūdinimas

Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Ligos simptomai ir požymiai

Ligos gydymas

Ligos prevencija

Ligos esmė

Gastroenteritas

Ligos apibūdinimas

Gastroenteritas yra nespecifinis, įvairių infekcinių mikroorganizmų sukeltas skrandžio ir plonųjų žarnų uždegimas.

Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis

Virškinimo traktas prasideda burna, o baigiasi išange. Virškinimo traktą sudaro stemplė, skrandis ir žarnos. Skrandis ir plonosios žarnos ypatingi tuo, jog beveik vien juose virškinamas maistas, išsiskiria daug virškinimo sulčių ir gleivinėje vyksta labai intensyvi medžiagų apykaita, todėl ji yra labai jautri pažeidimams. Dažniausiai pažeidžiami asmenys Tai labai nedarbingumo išsivysčiusio šalyse ir mirties neišsivysčiusio šalyse požymis. Tačiau tikslų dažnį sunku nustatyti nes ligos simptomai yra nespecifiniai, manoma, jog Europoje per metus vien rotaviruso sukeltas gastroenteritas sudaro 3000000, 100000 – apsinuodijimas maistu (žr. Apsinuodijimas maistu). Pasaulyje per metus gastroenteritu suserga 3-5 mlrd. žmonių. 50% žmonių apsilankę neišsivysčiusiose šalyse suserga gastroenteritu. JAV iš gydytų per metus 200000 gydytų vaikų miršta 1000. Pasaulyje per metus miršta 5 – 10 mln. Liga gali susirgti bet kokio amžiaus žmonės, tačiau sunkiausios ligos formos būna labai jauniems ir labai seniems žmonėms.

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Gastroenteritą paprastai sukelia infekciniai veiksniai. Jie sukelia viduriavimą prilipdami prie ar įsiterpę į plonųjų žarnų gleivinę, išskirdami enterotoksinus ir citotoksinus. Šie mechanizmai sukelia padidėjusį skysčių išskyrimą ir sumažėjusį jų sugražinimą atgal. Todėl ištinka dehidratacija (vandens netekimas) ir elektrolitų (natrio, kalio, chloro, kalcio, magnio) netekimas. Nors plonosiose žarnose atgal įsiurbiamas nedidelis kiekis su storosiomis žarnomis, tačiau skysčių būna labai daug ir storžarnės nepajėgia jų rezorbuoti. Ebterotoksinai ( eišerichijos, choleros sukėlėjai) nepažeidžia pačios gleivinės, tačiau sukelia padidėjusį vandens išskyrimą. Citotoksinai pažeidžia gleivinės ląsteles (šigelės, klostridijos), todėl sumažėja galimybės reabsorbuoti vandenį, maisto medžiagas, išmatose būna kraujo. Į gleivinę įsiskverbiančios (šigelės, kampilobakterės) sukelia uždegiminį viduriavimą. Infekcijos pasireiškimas priklauso nuo žarnos gleivinės apsigynimo. Skrandžio rūgštus turinys veikia antimikrobiškai, tačiau sumažėjus jo rūgštingumui (dėl vaistų pvz omeprazolio, operacijos) sumažėja jo apsigynimas. Esant sumažėjusiam žarnų judrumui, jose apsigyvena patogeniniai (kurie sukelia ligą) mikroorganizmai. Taigi sukėlėjai gali būti virusai 50 - 70% (rota, norwalk, calicivirusai), bakterijos 20% (šigelės, salmonelės), parazitai (giardija, amebos), apsinuodijus maisto toksinais (S.aureus, B.cereus). Apsinuodijimas vėžiagyviais ar kitais jūros gyvūnais. Vaistų sukeltas viduriavimas (antibiotikai, laisvinantys, kolchicinas, chinidinas). Pseudomembraninį kolitą sukelia klostridijos. Kitos priežastys: krono liga, išeminis kolitas, AIDS, radioterapija, trumpos žarnos sindromas.

Ligos simptomai ir požymiai

Karščiavimas, kuris gali būti su šaltkrėčiu, vėmimas, skausmas – visame pilve dėl dažno žarnų susitraukinėjimo ar dėl tenezmų (dažnas skausmingas noras tuštintis). Viduriavimas vandeningas, kraujingas. Dehidracija – silpnumas, kraujospūdžio kritimas, sumažėjęs odos turgoras, išdžiūvusi burnas, koma. Svarbu vartoti vaistai (pvz. antibiotikai), buvusios kelionės po egzotiškas, neišsivysčiusias šalis. Vaikams iki 2 m amžiaus 100% gastroenteritą sukelia rota virusai. Gydytojas diagnozuoja apklausęs ligonį, jį ištyręs, atlikęs reikiamus tyrimus Apžiūrint matomas vandens netekimo laipsnis (pagal gleivinių sausumą, odos turgoro sumažėjimą, arterinio kraujospūdžio kritimą, periferinę kraujotaką, sąmonės būklę, svorio kritimą ir šlapimo sumažėjimą). Tiriama išangė ar nėra kraujo, gleivių, guzo (viduriavimo priežastis gali būti ir auglys). Pilvas čiuopiant jautrus, bet neįsitempęs, suaktyvėjusi peristaltika, atmetama chirurginės ligos galimybė. Laboratoriniai tyrimai. Kraujyje nustatomi elektrolitų disbalansas, gali būti padidėję uždegiminiai rodikliai (leukocitų kiekis ir C reaktyvinis baltymas), kreatinino pagausėjimas nurodo pablogėjusią inkstų funkciją, acidozę nurodo sunkią dehidraciją.. Išmatų tyrimas: nustatomas kraujas ir leukocitai nurodo uždegiminį viduriavimą (šigelės, salmonelės, kampilobakterės, Krono liga). Išmatų pasėlis gali nustatyti sukėlėją. greitas rota viruso antigeno nustatymas, ar išmatų mikroskopavimas elektriniu mikroskopu nustato virusą. Imunologiniai tyrimai – nustatomi antikūniai prieš klostridijas, giardijas, kriptosporidium. Instrumentiniai tyrimai. Rentgenografija ir kompiuterinė tomografija atliekami įtarus žarnų obstrukciją ar prakiurimą. Sigmoidoskopija (lanksčiu teleskopu apžiūrima riestinė žarna) atliekama įtarus krono ligą, ar AIDS metu paimti biopsiją tikslesniam ištyrimui.

Ligos gydymas

Pirmiausiai atstatomas netektas skysčių kiekis (žr. Apsinuodijimas maistu), kalio turinčiais tirpalais. Kitas svarbus momentas yra maitinimasis – anksti pradėti valgyti angliavandenių turintį maistą (džiūvėsėliai, košės, duona, ryžiai, bulvės), vėliau pradėti vartoti liesą mėsą. Pieno produktų pradžioj reikėtų vengti. Nors gastroenteritą daugiausiai sukelia virusai, esant uždegiminiam viduriavimui reikia pradėti empirinį gydymą antibiotikais – trimetroprimu ir sulfametoksazoliu, ciprofloksacinu ir doksiciklinu. Vėmimą slopinantys vaistai (metaklopramidas). Viduriavimą slopinantys vaistai (okreotidas, bismuto subsalicilatas), tačiau vengti esant bakterinei kilmei, nes taip skatinams infekcijos išplitimas. Slopinantys žarnų judrumą – loperamidas. Reikia apsisaugoti nuo ligos laikantis higienos sąlygų, valgant gerai apdorotą maistą, skiepytis prieš išvykstant į tolimas šalis (plačiau apsinuodijimas maistu). Prognozė laiku ir adekvačiai gydant yra gera.

Ligos prevencija

Valgymo higiena, tinkamas maisto paruošimas.

Ligos esmė

Pykinimas. Vėmimas. Viduriavimas. Vandens netekimas. Viso pilvo skausmas.