Apibūdinimas

Nenormalus kraujagyslės dalies išsiplėtimas vadinamas aneurizma. Didžiausias pavojus, susijęs su aneurizmomis yra tai, kad jos gali plyšti. Plyšus aneurizmai, pasekmės neretai būna sunkios, kartais mirtinos. Pažeidžiamas organas ar kūno dalis Arterijas sudaro spindis, kuriuo cirkuliuoja kraujas, ir arterijos sienelė. Sienelė, savo ruožtu, sudaryta iš keleto sluoksnių. Susilpnėjus kraujagyslės sienelei, veikiama spaudimo kraujagyslės viduje, ji išsipučia. Susidaro panaši į maišelį struktūra -aneurizma.

Dažniausiai pažeidžiami asmenys

Aneurizmos dažniau aptinkamos suaugusiesiems nei vaikams. Dažniausiai jos nustatomos 35-60 metų amžiaus asmenims. Moterims galvos smegenų kraujagyslių aneurizmos išsivysto šiek tiek dažniau nei vyrams (3:2). Priežastys ir rizikos veiksniai Kaip ir dauguma kitų ligų aneurizmos gali išsivystyti dėl įgimtų (pvz.: įgimtas kraujagyslės sienelės defektas) ar įgytų (tam tikri įvykiai ar ligos gyvenimo eigoje lemia aneurizmos susiformavimą) veiksnių. Paveldimi (įgimti) veiksniai turi įtakos dalies pacientų aneurizmų atsiradimui. - iki 20% pacientų, kuriems plyšo aneurizma turi pirmos ar antros eilės giminaitį su aneurizma; - aneurizmos plyšimo rizika šiems giminaičiams yra didesnė; - daugumoje šeimų, kuriose pasitaikė aneurizmos, aneurizmas turi 2-3 giminaičiai. Paveldėjimo būdas nėra aiškus. Su aneurizmų formavimųsi susiję ir kai kurios paveldimos jungiamojo audinio ligos, kaip antai inkstų policistozė, Ehlers-Danlos sindromas, Marfano sindromas, neurofibromatozė. Pastaruoju metu manoma, kad didžiosios dalies aneurizmų atveju pagrindinį vaidmenį atlieka įgyti ir aplinkos veiksniai. Tai patvirtina ir tam tikri įrodymai: - smegenų aneurizmos yra labai retos vaikams; - rizika aneurizmai atsirasti didėja su amžiumi; - cigarečių rūkymas padidina aneurizmų atsiradimo ir plyšimo riziką: o rūkoriams aneurizmos plyšimo tikimybė yra apie 10 kartų didesnė; o kuo daugiau cigarečių surūkoma, tuo rizika didesnė; - padidėjęs arterinis kraujo spaudimas didina aneurizmų atsiradimo ir plyšimo riziką. Kraujospūdžio padidėjimas turi mažesnę įtaką nei rūkymas; - vidutinio ir didelio alkoholio kiekio vartojimas padidina aneurizmos plyšimo riziką.

Simptomai ir požymiai

Neplyšusi galvos smegenų aneurizma, ypač jei ji nedidelė, nesukelia jokių simptomų. Net apie 90% galvos smegenų aneurizmų atveju pacientas nieko neįtaria iki tol kol aneurizma plyšta. Galimi simptomai aneurizmai plyšus: - staigus, labai stiprus skausmas; - pykinimas ir vėmimas; - sprando raumenų įsitempimas, rigidiškumas; - dvejinimasis; - sąmonės netekimas; - traukuliai ( iki 25% atvejų); - šviesos baimė. Galvos skausmas apibūdinamas kaip pats stipriausias galvos skausmas gyvenime. Prilyginamas smūgiui kūju per galvą, žaibo kirčiui. Jei pacientai iki tol yra patyrę migreninius ar įtampos galvos skausmus, tai aneurizmos plyšimo sukleto skausmo pobūdis yra visai kitos nei įprastinio. Iki 15-30% žmonių, kuriems plyšo aneurizma, patiria prodrominius (įspėjamuosius) galvos skausmus keletą dienų ar net savaičių iki aneurizmos plyšimo. Manoma, kad šiuos skausmus nulemia nedidelis pakraujavimas iš aneurizmos, jai pilnai neplyšus. Pakraujavimas lemia stiprų galvos skausmą ir tam tikro laipsnio sprando raumenų rigidiškumą. Neplyšę didelės aneurizmos gali spausti ar dirginti smegenų audinį ir lemti tam tikrus simptomus: - skausmas virš akies ar už jos; - vienos veido pusės nutirpimas, silpnumas ar paralyžius; - išsiplėtęs vienos akies vyzdys; - negalėjimas judinti akies; - regos pakitimai, dvejinimasis; - akies voko užkritimas.

Gydymas

Jei nustatoma neplyšusi aneurizma gydymas priklauso nuo daugelio faktorių. Apskritai neplyšusių aneurizmų gydymas yra kontraversiškas, nes tiksliai nustatyti kuri aneurizma plyš, o kuri ne - neįmanoma. Atsižvelgiama į aneurizmos tipą, lokalizaciją, dydį, paciento amžių ir bendrą sveikatos būklę. Dauguma neplyšusių aneurizmų, kurių skersmuo mažiau nei 7 mm, plyšimo rizika gana nedidelė. Tuomet gydymas gali būti rizikingesnis už paciento stebėjimą ir vertinimą , ar aneurizma nedidėja. Aneurizmai plyšus, gydytojai lokalizuoja aneurizmą angiografijos (radiologinis kraujagyslių tyrimas, suleidžiant į kraujo tėkmę kontrastinės medžiagos) metu. Galimi įvairūs operacinio gydymo būdai: - kabutės uždėjimas ant aneurizmos kaklo. Operacijos metu pašalinama dalis kaukolės kaulo, surandama aneurizma. Tuomet jos kaklas perspaudžiamas metaline kabute, aneurizma nebedalyvauja kraujotakoje. - endovaskulinė embolizacija. Per kirkšnies arteriją į kraujagysles įvedamas tuščiaviduris plastikinis vamzdelis (kateteris). Kateteriu nukeliaujama iki kraujagyslės galvos smegenyse, kurioje yra aneurizma. Tuomet per kateterį specialia viela į aneurizmos spindį įstumiama minkštos platinos spiralė. Spiralė susiveja aneurizmos spindyje, ten susiformuoja kraujo kręšulys ir taip aneurizma išjungiama iš kraujotakos. - ir kt. Prieštraukuliniai preparatai gali būti skiriami traukulių profilaktikai, nuskausminantys praparatai – galvos skausmui sumažinti. Nimodipinas skiriamas sumažinti kruajgyslių vazospazmui (susiaurėjimui, kuris gana dažnai išsivysto plyšus aneurizmai). Jei išsivysto hidrocefalija (sutrinka cerebrovaskulinio skysčio rezorbcija) gali prisireikti šunto, kuriuo perteklinis cerebrovaskulinis skystis pašalinamas iš kaukolės ertmės. Šuntas – lankstus silikoninins vamzdelis su vožtuvu, jungiantis galvos smegenis su pilvo ertme.

Profilaktika

Asmenims, kurių šeimose yra 2 asmenys, su plyšusiomis galvos smegenų aneurizmomis, rekomednduojamas profilaktinis tikrinimasis. Ypač didelė rizika yra vyresniems nei 30 metų pacientų broliams ar seserims. Eliminuoti pagrindinius rizikos faktorius: - nerūkyti; - kontroliuoti kraujospūdį; - vengti alkoholio; - kokainas, amfetaminasar net paparasti vaistai nuo peršalimo gali dramatiškai padidinti kraujospūdį ir lemti aneurizmos plyšimą; - riboti kofeiną. Kofeinas yra stimuliantas, galintis lemti staigų kraujospūdžio padidėjimą; - jei nustatyta aneurizma, vengti vartoti aspiriną ir kitus kraujo krešėjimą mažinančius vaistus. Prieš juos vartojant, pasitarti su gydytoju.