Ūminis bronchitas (bronchitis acuta) - bronchų gleivinės uždegimas. Neretai kartu su bronchų uždegimu būna ir trachėjos gleivinės uždegimas - tai tracheobronchitas. Bronchitu dažniau serga nusilpę, vis persisaldantys ir užsikrečiantys virusinėmis infekcijomis vaikai, daugiausia - iki 4 metų amžiaus, tačiau ūminiu bronchitu gali sirgti bet kurio amžiaus vaikai. Masiškai juo sergama vėlyvą rudenį, žiemą, pavasarį.

Etiologija. Bronchitas - tai paprastai antrinė liga, prasidedanti po nazofaringito. Ūminį bronchitą dažniausiai sukelia virusai (rinovirusas, adenovirusas, gripo, paragripo 1 ir 3 tipo, respiracinis sincitijaus virusas), rečiau kiti mikroorganizmai (Mycoplasma pneumoniae, Chlamydia pneumoniae, Bordetella pertussis, Legionella pneumophila, Streptococcus pneumoniae, Haeinopliiliis influenzae), stafilokokai, taip pat virusų ir bakterijų asociacijos, cheminiai, fiziniai, alerginiai veiksniai. Bronchitas gali prasidėti ir kai kuriomis infekcinėmis ligomis (tymais, kokliušu, skarlatina, vidurių šiltine, difterija) sergančiam vaikui. Pūlingų skreplių atkosėjimas, leukocitų skaičiaus kraujyje padidėjimas neleidžia patikimai atskirti, kas sukėlė ūminį bronchitą - virusai ar bakterijos. Ūminiam bronchitui prasidėti didelės reikšmės turi jį predisponuojančios priežastys - aplinkos veiksniai (organizmo imuninės savybės, vaiko amžius, paveldimumas, imunitetą slopinantys vaistai, sunkios gretutinės ligos).

Patogenezė susijusi su sutrikusia bronchų funkcija. Ankstyviausi pokyčiai yra bronchų gleivinės hiperemija, virpamojo epitelio deskvamacija, pogleivio edema. Vėliau bronchų gleivinė infiltruojama leukocitais. Sutrinka mukociliarinis klirensas, o prisimetus bakterinei infekcijai, sekretas pasidaro pūlingas.

Klinika. Ūminis bronchitas dažniausiai susijęs su virusine respiracine infekcija. Paprastai jis prasideda po slogos, todėl pirmąsias 2-3 paras ligonis karščiuoja, sloguoja, gali prikimti balsas, skaudėti gerklę, jam spaudžia krūtinę. Pagrindinis simptomas - kosulys. Iš pradžių jis esti sausas, varginantis, skausmingas, pasunkėjantis naktį, vėliau pasidaro drėgnas. Ligonis pradeda atkosėti skaidrių gleivingų skreplių. Tuomet kosulys sušvelnėja. Sergantiems bronchitu vaikams nebūna kvėpavimo nepakankamumo, o jų bendra būklė, ypač vyresnių, mažai pakinta. Mažesni vaikai pasidaro irzlūs, pablyška, netenka apetito.

Auskultuojant plaučius, girdimi švilpiantys ir drėgni įvairaus kalibro karkalai, kurių pobūdis po kosulio pakinta. Perkusijos duomenys paprastai būna nepakitę.

Diagnostika. Pagrindiniai diagnostikos kriterijai: kosulys, sausi ir įvairaus stambumo drėgni karkalai.

Laboratoriniai tyrimai ypatingos reikšmės neturi. Nekomplikuotas bronchitas trunka 7-10 dienų. Jei įtariama pneumonija, reikia daryti krūtinės ląstos rentgenogramą.

Tiriant rentgenu, matosi išryškėjęs plaučių piešinys, ypač priekinėse ir apatinėse medialinėse zonose, paryškėją peribronchinis piešinys. Bronchai kai kur susiaurėję ar cilindriškai išsiplėtę. Šie pakitimai pasveikus išnyksta. Gali būti matoma smulkių netaisyklingų įvairaus dydžio užtemimų, kurie primena pneumoniją. Tuomet diagnozuoti labai sunku. Sergant bronchitu, židinių ir infiltracinių pakitimų plaučių audinyje, būdingų pneumonijai, nebūna, bet gali paryškėti reaktyvinis abipusis plaučių, taip pat šaknų piešinys.

Diferencinė diagnostika. Ūminis bronchitas skiriamas nuo pneumonijos, trunkantis ilgiau kaip 14 dienų, - nuo svetimkūnio, maisto aspiracijos, cistinės fibrozės.

Gydymas. Sergantis ūminiu bronchitu vaikas paprastai gydomas namuose. Šalinami etiologiniai veksniai, taikomas patogeninis ir simptominis gydymas. Siekiama suskystinti skreplius, kad jie lengviau pasišalintų. Tam tikslui skiriami mukolitikai, atsikosėjimą gerinantys preparatai, inhaliacijos, posturalinis drenažas. Vaiką patartina gausiai girdyti šiltu gėrimu. Antibiotikai skiriami, jei:

• yra ryškių intoksikacijos požymių,

• hipertermija trunka ilgiau nei 3 dienas,

• atsiranda obstrukcinis sindromas ir klinikinių bronchiolito požymių,

• serga kūdikis,

• bronchitas trunka ilgiau,

• nustatoma mikoplazminė ar chlamidinė infekcija.

Plačiausiai vartojami gamtiniai penicilino grupės preparatai ir pirmosios kartos cefalosporinai. Bet šie antibiotikai neveiksmingi, jei bronchitą sukėlė Mycoplasma pnaumoniae ar Clamydia pneumoniae. Jeigu ligonio savijauta nepagerėja per 4-5 dienas, reikėtų tikslinti diagnozę, atmesti kitas galimas ligas (pneumoniją), daryti skreplių pasėlį ir, išaiškinus sukėlėją, skirti tinkamus antibiotikus.

įrodžius mikoplazminę ar chlamidinę ūminio bronchito etiologiją, skiriami makrolidai, ypač naujosios kartos - azitromicinas (Sumamed), klaritromicinas (Klacid) - jie veikia ne tik mikoplazmas ir chlamidijas, bet ir streptokokus, stafilokokus, Haemophilus influenzae.

Kita gydymo kryptis - mukociliarinio klirenso atitaisymas. Tai pasiekiama, skystinant gleives, mažinant jų sekreciją, stiprinant kvėpavimo takų epitelio blakstienėlių darbą ir smulkiųjų bronchų peristaltinius judesius, sukeliant kosulį. Mukociliarinį klirensą gerina:

• Priemonės, skatinančios atsikosėjimą (refleksiškai veikiantys ir rezorbcinio poveikio atsikosėjimą lengvinantys preparatai). Vaikams šios grupės preparatų (termopsio, altėjos ir kt.) skiriama ribotai, nes padidėjusi gleivių sekrecija pirmųjų mėnesių ir metų vaikams gali būti bronchų obstrukcijos priežastis.

• Mukolitiniai preparatai - acetilcisteinas (ACC), bromheksinas, ambroksolis (Ambrohexal), skystinantys skreplius, veikia skreplių gelio fazę.

• Kartais, esant sausam neproduktyviam kosuliui, skiriami kosulį slopinantys preparatai.

Svarbiausia palengvinti ir sušvelninti kosulį. Dažnai kambariuose būna pernelyg sausa ir šilta. Sausas oras dirgina bronchus, tuomet kosulys dar labiau stiprėja. Todėl būtina patalpą drėkinti. Kosulį lengvina ir paprastos priemonės: saldi karšta arbata, svogūnų sultys su cukraus sirupu, čiulpiami saldainiai (ledinukai), arbata su citrina ar aviečių uogiene, pienas su medumi, šarminiai mineraliniai vandenys.

Prognozė - gera.

Profilaktka. Taikomos bendros organizmą stiprinančios priemonės, kartais skiriama imunostimuliatorių.