Recidyvuojantis bronchitas (bronchitis recidyvans) diagnozuojamas, jeigu bronchitas per metus kartojasi ne mažiau kaip tris kartus, juo sergama ne mažiau kaip dvejus metus iš eilės, būna produktyvus kosulys, padidėjusi temperatūra (ar be jos), difuziniai karkalai (ar be jų).
Etiologija tokia pat kaip ūminio virusinio ar bakterinio bronchito. Šiam bronchitui prasidėti reikšmės turi rizikos veiksniai: neišnešiotumas, įgimta hipotrofija, motinos rūkymas nėštumo metu, pasyvus rūkymas šeimoje, nepalankios gyvenimo sąlygos, ankstyvas dirbtinis maitinimas, nosiaryklės ligos, dažnas sergamumas virusinėmis kvėpavimo takų ligomis. Recidyvuojantis bronchitas prasideda tuomet, kai sumažėja bronchų gleivinės atsparumas įvairiems sukėlėjams, ypač virusams ir bakterijoms, esti pirminė ir antrinė imunodeficitinė būklė, sutrinka bronchų lunkcija, būna mukociliarinio klirenso nepakankamumas.
Klinika. Ligos pradžia panaši į ūminę virusinę kvėpavimo takų infekciją. Ligoniui būna silpna, padidėja kūno temperatūra, skauda galvą, jis sausai kosti. Vėliau (šeštąaštuntą ligos dieną) kosulys pasidaro produktyvus. Perkusinis garsas dažniausiai nepakitęs, auskultuojant girdimi drėgni karkalai. Ligos eiga vangi. Karkalų būna 3-4 savaites, kosulys - 5-7 savaites. Rentgenogramoje plaučių vaizdas nespecifinis sustorėjęs bronchų kraujagyslių piešinys, išplėstos ir neryškios plaučių šaknys. Periferiniame kraujyje aptinkama nedidelė laukocitozė, šiek tiek kiek padidėjęs ENG.
Diferencinė diagnostika. Skiriama nuo recidyvuojančio obstrukcinio bronchito, lėtinio bronchito, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, bronchų astmos, cistinės fibrozės, plaučių hemosiderozės, mikozės.
Gydymas. Taikoma racionali antibiotikų terapija, nes dažniausiai recidyvą sukelia virusų ir bakterijų asociacija. Antibiotikais gydoma, kai ilgiau nei penkias dienas būna karščiavimas ar subfebrili temperatūra, ryški intoksikacija, gleivingų pūlinių ar pūlinių skreplių ir netipinė ligos eiga. Recidyvuojančiam bronchitui gydyti antibiotikų taip pat skiriama, jei nosiaryklėje randama uždegimo židinių, sergančio vaiko imunitetas sumažėjęs ar vaikas gydomas imunosupresantais. Iš pradžių, kol nėra skreplių pasėlio, dažniausiai skiriamas amoksicilinas ar jo derinys su klavulano rūgštimi, o įtarus atipinį sukėlėją - makrolidai.
Būtina atitaisyti mukociliarinį klirensą. Tam tinka ambroksolis, acetilcisteino preparatai. Imunostimuliatoriai vartojami, norint išvengti ligos recidyvų.
Jeigu vaikas iškošti daug gleivių, skiriami anticholinerginiai vaistai - ipratropiumo bromidas, esant ir bronchų spazmui - ipratropiumo derinys su B2 adrenomimetikais (Combivent).
Profilaktika. Racionali mityba, šeimos medicininis švietimas, gyvenamosios aplinkos, ekologinių sąlygų gerinimas.
- Visi straipsniai
- Sindromai ir ligos
- -Bendros ligos
- --Akių ligos
- --Alergijos
- --Atramos ir judėjimo sistema
- --Ausų, nosies, gerklės ligos
- --Burnos ertmė ir dantys
- --Centrinė ir periferinė nervų sistema
- --Gydymo būdų apžvalga
- --Infekcinės ligos
- --Inkstai, šlapimo pūslė, šlapimtakai
- --Kraujagyslių ligos
- --Kraujas, medžiagų apykaita ir imuninė sistema
- --Kvėpavimo sistema
- --Lytinė sfera
- --Nagai ir plaukai
- --Nelaimingi atsitikimai, sužeidimai
- --Odos ligos
- --Psihikos sutrikimai, liguistos būsenos
- --Vaikų ligos
- --Virškinimo traktas
- --Širdies ir kraujagyslių sistema
- -Moterų ligos
- -Vaikų ligos
- -Vyrų ligos
- -Bendros ligos
- Dietos ir sveika mityba
- Sveikata ir grožis
- Nėštumas ir vaikų sveikata
- Sportas, užsiemimai, mityba
- Žalingi įpročiai
- Kita
